Kėjos gyvena kalnuotose vietovėse, o Naujojoje Zelandijoje jos laikomos nuovokiais, bet eibių pridarančiais paukščiais. Šios papūgos dar vadinamos „kalnų klounais“.
Tačiau mokslo žurnale „Current Biology“ antradienį paskelbtame straipsnyje teigiama, kad šių paukščių žaisminga reputacija nėra visiškai žmogiška.
Austrų mokslininkas Raoulis Schwingas išsiaiškino, kad kėjos skleidžia „kvietimą žaisti“, kuris skiriasi nuo kitų jos garsų. Jis priverčia kitas papūgas spontaniškai pradėti žaisti.
R.Schwingas, kuris buvo Oklando universiteto etologijos – mokslo apie gyvūnų elgseną – doktorantas, kai buvo atliekamas pastarasis tyrimas, sakė, kad išgirdę tą garsą, žaisti imdavo net ir paukščiai, tuo metu laikyti atskirai nuo kitų.
„Faktas, kad bent keli paukščiai spontaniškai pradėdavo žaisti, kai aplink esantys paukščiai to nedarydavo, gali reikšti, kad, kaip ir žmogaus juokas, jis (garsas) turi emocinį poveikį jį išgirdusiems paukščiams, sukeldamas jiems žaismingą būseną“, – sakė jis.
Pasak mokslininko, anksčiau buvo nustatyta, kad „emociškai užkrečiami“ garsai būdingi šimpanzėms ir žiurkėms, bet kėjos kol kas yra vieninteliai nežinduoliai, pasižymintys tokia elgsena.
R.Schwingas teigė, kad papūgų skleidžiami garsai panašūs į užkrečiamą juoką, kurį reikia nuodugniau ištirti. Anot mokslininko, tai gali būti lyg priminimas, kad žmonės nėra tokie unikalūs, kaip mėgstame manyti.
„Jei gyvūnai gali juoktis, tuomet mes nuo jų nelabai smarkiai skiriamės“, – sakė jis.
