Skirtumas tik tas, kad prieš palikdami policiją, tarnybiniai gyvūnai patenka į aukcioną. Aukcione įsigyti policijoje ne vienerius metus tarnavusį gyvūną gali bet kas.
Tiesa, žirgai, su kuriais buvo dirbama raitojoje policijoje, kitaip nei šunys, paskutines savo gyvenimo dienas dažniausiai praleidžia naujų šeimininkų namuose. Buvę bendradarbiai pasistengia, kad jų žirgas patektų į kuo geresnes rankas, o ne „į mėsą“.
Dažniausiai tarnybiniai šunys lieka pas kinologus, su kuriais ir dirbo policijoje. Labai retai pasitaiko atvejų, kai bene dešimtmetį kartu su šunimi išdirbęs policininkas atsisako savo namuose priimti į „pensiją“ išleistą gyvūną.
Policijos departamento Kriminalistinių tyrimų centro Odorologinių tyrimų ir kinologijos valdybos skyriaus viršininkas Aleksandras Aleksandravičius teigia, kad šiuo metu policijoje dirba 80 šunų. Daugiausia – vokiečių aviganių veislės.
Kasmet šiems šunims yra rengiami patikrinimai, kurių metu ir nusprendžiama, ar tarnybinis šuo dar pajėgus atlikti savo pareigas. Tačiau per metus tokių šunų atsiranda vos keli.
„Amžiaus ribos, po kurios šuo privalėtų pasitraukti iš policijos – nėra. Viską lemia patikrinimai ir sveikatos būklė. Šuniui gali būti ir dešimt metų, bet jei fizinė būklė patenkinama, jis ir toliau sėkmingai dirbs“, – pasakoja A.Aleksandravičius.
Pasak jo, tik tie šunys, kurie serga nepagydomomis ligomis, yra užmigdomi.
Pasirodo, tarnybinis šuo gali būti kuo puikiausias šeimos augintinis. Tarnybiniai šunys yra labai ištikimi šeimininkams, taip pat puikiai išdresuoti.
Aukcione jų kaina gali būti labai įvairi. „Čia ne automobilis, kuriam būtų galima nustatyti tam tikrą kainą. Labai svarbu įvertinti šuns amžių, būklę. Tik po specialisto įvertinimo šuo patenka į aukcioną, kuriame jį dažniausiai pasiima ilgus metus bendradarbiavęs kinologas“, – teigia A.Aleksandravičius.
Paprastai tarnybinių „pensininkų“ kaina būna simbolinė.
