Bet valdžia imasi šokių tokių veiksmų šiame kare. Viešosios tvarkos institucijos skelbia įvairias akcijas, organizuoja reidus, grasina baudomis, registruoja pažeidėjus ir t. t. Pats mačiau, kaip pareigūnai iš anksto paskelbtos akcijos metu važinėjo po Kauno Vilijampolės gatves ieškodami pažeidėjų. Tiksliau, ne tikrųjų pažeidėjų, o jų šeimininkų. Jie stabdė tuos, kurie viešosiose vietose vedėsi šunis su pavadėliu. Sustabdė ir klausinėjo: Šuo registruotas? Su antsnukiu? Ar nešiojasi maišelį išmatoms? Akcijos metu pareigūnai skyrė žodinius įspėjimus ir kai kuriems surašė administracinių teisės pažeidimų protokolus.
Pareigūnai atliko gerą darbą, bet man vis tiek kažkiek gaila tų šunų šeimininkų, kurie rodo bent minimalias pastangas kontroliuoti savo augintinius. Su pavadėliu vedžiojamas šuo ir jo vedlys yra lengvas taikinys pareigūnams. Sustabdai ir aiškiniesi...
Minėjau, kad mačiau, kai pareigūnai pravažiavo. Mačiau, kaip jie J.Naujalio gatvėje net nepristabdė ir pravažiavo pro du palaidus šunis, einančius šaligatviu. Kodėl nesustojo? Ko gero, dėl to, kad šalia šunų nesimatė nė vieno žmogaus. Ką bausti? Šunys valkatauja ir, berods, pareigūnams neįdomu, nei kieno tie šunys, nei kur jie gyvena.
Šie šunys vos ne kasdien laksto palaidi, kasdien terorizuoja praeivius. Pripažįstu, kad aš pats vieno iš jų (didesnio) bijau. Gal jie niekam nėra įkandę, bet įrodymai, kad jie yra pašerti „mėtosi“ visur. Išsilaisčius mano kantrybės taurei, parašiau įspėjimo raštą kaimynams, kad jų šunys terorizuoja praeivius, teršia šaligatvius, ir jeigu tai tęsis, nufotografuosiu ir pranešiu atitinkančioms tarnyboms. Taip pat įspėjau, kad jiems tai kainuos vizitą pas veterinarijos gydytoją, šunų vakcinaciją nuo pasiutligės, miesto registracijos mokestį ir galimą baudą. Įdėjau šį raštą į celofaninę įmautę (kad nesušlaptų) ir pakabinau ant jų tvoros. Problemos iškart susitvarkė.
Pareigūnai atliko gerą darbą, bet man vis tiek kažkiek gaila tų šunų šeimininkų, kurie rodo bent minimalias pastangas kontroliuoti savo augintinius.Aišku, kad galėjau ir tebegaliu skųstis miesto tarnyboms, bet žinau, kuo tai baigsis. Skurdžiai gyvena šie žmonės. Matau, kaip jie krapštinėjasi po daugiabučio šiukšlių konteinerius, ir žinau, kad neturės tiek pinigų, kad šunis „juridiškai“ susitvarkytų. Tai tegul jie tuos „nelegalus“ ir laiko, juk Vilijampolėje sarginių šunų tikrai reikia. Bet tik savo aptvertoje namų valdoje, o ne palaidus.
Be priežiūros lakstantys šunys ne tik baugina žmones ir teršia aplinką. Svarbiausia, kad jie dar ir dauginasi! Vėl atsiras niekam nereikalingų šuniukų, kuriuos reikės atiduoti prieglaudoms ir, ko gero, dar už tai susimokėti. O dėl vietos stokos ar nenorėdamos taikyti eutanazijos sveikiems gyvūnams, prieglaudos gali jų ir nepriimti. Būtent palaidi šunys sukelia jų populiacijos perteklių ir jų šeimininkai lieka „neliečiami“, nes jie nežinomi. Tai va, kodėl man kažkiek gaila tų šunų šeimininkų (lengvi pareigūnų taikiniai), kurie bent veda savo augintinį su pavadėliu ir jį prilaiko. Jų šuo man nei įkąs, nei dauginsis.
Niekas gatvėje negaudo palaidų šunų, nes galvoja, kad tai sudėtingas darbas. O galėtų. Yra du būdai – sugauti naudojant šaudomąjį pneumatinį tinklą (vaizdo įrašus, kaip tokiu tinklu sugaunami įvairūs gyvūnai, rasite čia. (3 900 Lt)) arba šunį stebėti, kol jis sugrįš namo. Gyvūnų priežiūros tarnybų darbuotojų persekiojamas šuo retai jiems įkanda, nes šuo, kuris yra ne savo namų teritorijoje, dažniausiai bėga namo. Kuo arčiau šuo bus prie savo namų, tuo aršiau ir drąsiau jis elgsis. Taigi, nustatyti tokių šunų šeimininkus nėra taip jau sudėtinga.
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis Lietuvoje vien pernai nuo šunų nukentėjo 5 535 žmones. Tai oficialus skaičius. Kažin kiek dar nuo šunų nukentėjusių žmonių nesikreipė į gydymo įstaigas. Gal tiek pat? Kad būtų lengviau įsivaizduoti, kaip toks žmonių kiekis atrodo, įsivaizduokite Kauno sporto halę, kurioje yra 5 500 sėdimų vietų. Reiškia, kad halėje dar 35-iems tektų pastovėti.
Ko gero, daug kas mano, kad dauguma nuo šunų nukentėjusių žmonių yra vaikai. Netiesa. Pagal Kauno visuomenės sveikatos centro duomenis vaikai (iki 15 metų amžiaus) sudaro tik trečdalį (30,1 proc.) nukentėjusiųjų. Pagal statistiką, nuo balandžio iki rugpjūčio mėnesio įkandimų atvejų būna dvigubai daugiau negu nuo rugsėjo iki kovo. Reiškia, „sezonas“ ne už kalnų.
Būtų įdomu sužinoti, kiek iš minėtų 5 535 žmonių nukentėjo nuo Agresyvių veislių sąraše esančių šunų.Teritoriniai visuomenės sveikatos centrai renka ir saugo duomenis apie kiekvieno nuo šuns nukentėjusio žmogaus įvykio aplinkybes ir pildo formą „Informacinis pranešimas apie įtariamą/patvirtintą gyvūno pasiutligės atvejį“. Ši informacija perduodama Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai (VMVT). Toje formoje yra langelis, kuriame įrašoma įkandusio šuns veislė (jei žinoma). O ten ta informacija ir „guli“. Niekas neapdoroja tos informacijos ir dėl to mes nežinome, kurių veislių šunys Lietuvoje labiausiai pavojingi. Visuomenė (ypač tie asmenys, kurie ruošiasi įsigyti šunį) turėtų būti informuojami apie tai.
VMVT yra patvirtinusi Agresyvių šunų veislių sąrašą, į kurį įtraukta dešimt veislių: amerikiečių pitbulterjeras, buldogas, amerikiečių Stafordšyro terjeras, Stafordšyro bulterjeras, amerikiečių buldogas, Argentinos dogas, Fila Brasiliero (brazilų mastifas), kangalas, Kaukazo aviganis ir Pietų Rusijos aviganis. Norint auginti šių veislių atstovą, pirmiausia reikia išklausyti specialus kursus, gauti leidimą auginti ir laikytis labai griežtų reikalavimų.
Būtų įdomu sužinoti, kiek iš minėtų 5 535 žmonių nukentėjo nuo Agresyvių veislių sąraše esančių šunų, ir koks būtų tikslus pavojingiausių „Top 10“ veislių sąrašas pagal užregistruotus įvykius?
Šio mėnesio pradžioje spaudoje buvo pranešta, kad Klaipėdoje nė vienas šeimininkas, laikantis ar norintis laikyti agresyvios veislės šunį, nesikreipė į savivaldybę dėl leidimo jį laikyti. O Klaipėdos visuomenės sveikatos centro duomenimis, uostamiestyje per 2010 m. nuo šunų nukentėjo 250 gyventojų. Reiškia, kad gyvūnų registracijos sistema neveikia. Kol nebus įvesta visiems aiškiai matoma gyvūnų registraciją įrodanti priemonė, ši problema tęsis. Ta priemonė yra paprasta ir pigi – vakcinacijos nuo pasiutligės metu prie antkaklio turėtų būti pritvirtinamas žetonas. Pažeidėjai bus matomi iš tolo.
Apsisaugokite patys ir pakartotinai mokykite vaikus pagrindinių apsaugos nuo šuns taisyklių:
• Nesiartinkite prie nepažįstamo šuns.
• Nebėkite nuo šuns ir nerėkite.
• Jei prisiartina nepažįstamas šuo, nejudėkite, stovėkite kaip medis.
• Jei šuo jus parverstų, susisukite į kamuolį ir nejudėkite.
• Nežaiskite su šunimis, nebent prižiūri suaugęs asmuo.
• Nedelsiant praneškite suaugusiems apie keistai besielgiantį ar valkataujantį šunį.
• Venkite tiesioginio akių kontakto su šunimi.
• Netrukdykite šuniui, kuris miega, ėda, arba rūpinasi šuniukais.
• Neglostykite šuns, kuris jūsų nemato ar nėra apuostęs.
• Jei įkando šuo, nedelsiant praneškite suaugusiam asmeniui.
Lietuvos gyvūnų globos draugija rūpinasi gyvūnų ir Jūsų gerbūviu. Prašome paremti mus, kad mes galėtume tęsti šiuos darbus ir būti Jūsų balsas valdžios atstovams.
Benas Noreikis
Lietuvos gyvūnų globos draugijos pirmininkas
www.lggd.lt
