Tyrimas, finansuotas Karališkosios žiaurumo prieš gyvūnus prevencijos asociacijos (Royal Society for the Prevention of Cruelty to Animals), gali padėti gyvūnų prieglaudoms tiksliau surasti ir atrinkti šunis, tinkamus naujiems namams.
Su išsiskyrimu susijusios elgsenos kaip šlapinimasis, graužimas, kandžiojimas ar cypimas dažnai būna priežastimi, kodėl šuo nepaimamas namo. Jungtinėje Karalystėje, kur atliktas šis tyrimas, pusė šeimos šunų taip elgiasi palikti vieni kažkuriuo gyvenimo momentu, tyrėjai rašo straipsnyje žurnalo „Current Biology“ spalio 12 numeryje.
Pesimistiški šuniukai
Norėdamas nustatyti, ar išsiskyrimo nerimą galima numatyti iš anksto, Anglijos Bristolio Veterinarijos mokslų mokyklos gyvūnų elgesio ir gerovės tyrinėtojas Michaelas Mendlas atliko tyrimą su 24 skirtingų veislių šunimis iš prieglaudų.
Kiekvienas šuo žaisdamas su tyrėju praleido 20 min. Kitą dieną, tyrėjas atsivedė tą patį šunį į tą patį kambarį, bet paliko gyvūną vieną 5 minutėms. Video kamera įrašinėjo gyvūno reakcijas.
Pagal iki šiol atliktus tyrimus dėl mūsų ir žinduolių panašumų smegenyse manoma, kad šunys (kaip ir kiti žinduoliai) gali jausti emocijas kaip ir mes.Toliau mokslininkai atvedė tuos pačius šunis ir išmokė juos susieti maisto indą, esantį viename kambario gale, su maistu. Indas kitame kambario gale buvo visada tuščias. Kai šunys suprato sąsajas tarp maisto ir dubens vietos kambaryje, mokslininkai keitė situaciją: padėdavo tuščią dubenį įvairiose vietose tarp „maisto“ ir „ne-maisto“ zonų.
Tada jie stebėjo, kaip šunys prisiartina prie dubenų. Greitesnis, labiau trokštamas prisiartinimas reiškė, jog šuo tikėjosi rasti maisto dubenyje. Tyrėjai apibūdino šiuos šunis, sprendimus priimančius „optimistiškai“.
Lėtas priartėjimas reiškė, kad šuo nesitikėjo rasti maisto dubenyje. Šie šunys charakterizuoti kaip „pesimistiškai“ priimantys sprendimus.
Geri namai
Tyrėjai rado paralelių tarp šunų sprendimų priėmimo būdų ir išsiskyrimo nerimo elgsenų. Jie aptiko, kad šunys, noriai ieškoję ir aptikę maisto dubenis, išsiskyrę jautėsi labiau atsipalaidavę nei šunys, abejingai ieškoję maisto dubenyse.
Šis ir kiti darbai parodė, kad šis su išsiskyrimo nerimu susietų elgsenų testas tinka nuspėti, ar šunys šias elgsenas pakartotinai parodys naujuose namuose.
Nėra galutinai aišku, ar „pesimistiškai“ nusiteikę šunys jaučia pesimizmą kaip žmonės, aiškino M.Mendlas. Mokslininkai nežino, ar pesimizmas yra stabili šuns temperamento savybė. Tačiau pagal iki šiol atliktus tyrimus dėl mūsų ir žinduolių panašumų smegenyse manoma, kad šunys (kaip ir kiti žinduoliai) gali jausti emocijas kaip ir mes.
„Nemanau, kad ši mokslo studija tikrai tiria pesimizmą ir optimizmą, tačiau tai nereiškia, jog kitos studijos jų negalėtų tirti“, – teigia Marcas Bekoffas, Kolorado prie Buldero universiteto profesorius, nedalyvavęs šioje studijoje. Šis profesorius buvo sakęs, jog neabejoja, kad gyvūnai gali turėti optimistiškų ir pesimistiškų tendencijų.
Galiausiai M.Bekoffas pritarė, kad šis tyrimas yra svarbus dėl praktinio pritaikymo surandant šunis, kurie labiau tiktų naujuose namuose.
