Toks triukas veikia poves, trečiadienį paskelbė mokslininkai.
„Šis uodegos purtymas vizualiai patraukia povės dėmesį ir visuomet vyksta prieš kopuliaciją“, – sakoma straipsnyje žurnale „PLOS ONE“.
Charlesas Darwinas prieš pusantro šimto metų pirmas pastebėjo šį sekiojimą ir šokį, bet mokslininkai niekada iki galo nesuprato tokios biomechanikos veikimo.
Todėl Roslyn Dakin iš Britų Kolumbijos universiteto Kanadoje vadovaujama komanda ėmėsi studijuoti povų poravimosi šokį, kurio metu patinas purto dešimtis iki 1,5 m ilgio uodegos plunksnų ir laiko jas pakėlęs šimtus valandų kiekvieną poravimosi sezoną, galintį trukti nuo dviejų iki trijų mėnesių.
Mokslininkai pasinaudodami didelio greičio filmavimu analizavo 14 suaugusių povų uodegos purtymo judesius, be to, tyrė, kaip atskiros plunksnos juda laboratorijoje.
Jie nustatė, kad povų plunksnų „akys“ tų šokių metu gali išlikti nejudėdamos todėl, kad „yra sukabintos viena su kita mikrokabliukais, labai panašiai kaip plasnojamosios plunksnos“, rašė mokslininkai.
„Tai suteikia kiekvienai „akiai“ didesnį tankumą nei aplinkinės palaidos šakelės ir iš esmės išlaiko jas vietoje, kai fone mirga palaidos šakelės“, – sakoma straipsnyje.
Mokslininkai taip pat nustatė, kad kuo ilgesnės patino uodegos plunksnos, tuo greičiau jis jas gali purtyti. Tam reiktų didesnės raumenų jėgos, todėl tai gali būti aiškus geros fizinės būklės signalas patelėms.
Ankstesni tyrimai parodė, kad povai, demonstruojantys labiau blykčiojančias „akis“, susiporuoja dažniau.
Naują tyrimą finansavo Kanados nacionalinė mokslo ir inžinerijos tyrimų taryba (NSERC).
