Šiųmetė žiema jiems ir kitiems haskių augintojams atrodo ideali: tiek šunų kinkinių sportui, tiek pramogoms su šunimis. Juolab kad ir klientų, norinčių patirti malonumą važiuojant šunų traukiamomis rogėmis, netrūksta. Pasak I.Daujotienės, smarkiai pasnigus per dvi dienas buvo užsakytos visos dienos dviem mėnesiams į priekį.
Šunys – ne koks keturratis, kurį pasibaigus sezonui gali pastatyti į garažą. Ėsti ir treniruotis jie nori visus metus, – sakė I.Daujotienė.
Prieš gerus penkerius metus šuns akimis susižavėjusi ir pirmąjį haskį įsigijusi šeima jau trejus metus rengia pramogas žmonėms su auginamais keturkojais. „Dažniausiai tai būna įprastas 12 km pasivažinėjimas miškais šunų kinkiniu. Šiemet sugalvojome ekstremalesnę pramogą – pasivažinėjimą tamsoje, pasišviečiant prožektoriais“, – pasakojo I.Daujotienė. Moteris tvirtino, kad norinčių pramogauti su šunimis netrūksta: kreipiasi ir jaunuoliai, ir šeimos su vaikais, ir vyresni žmonės.
Savo kailiu tokį malonumą patyrę vilniečiai Edita Grėbliūnaitė ir Karolis Žukauskas tikino, jog mielai pakartotų ne vieną sykį. „Artimieji žinojo, kad netoli jų, Kernavės miškuose, galima išbandyti tokią pramogą, pasiūlė tai padaryti prieš sutinkant Naujuosius, paskutinę metų dieną. Žiemą gamtoje pramogų ne tiek ir daug, todėl idėja visiems patiko“, – pasakojo E.Grėbliūnaitė.
 |
| Mėlynakiai šunys užburia. |
Pasak merginos, įspūdžiai pranoko lūkesčius: „Norėjosi visko: nuo pasivažinėjimo ir griuvinėjimo su haskių rogėmis iki noro „įsivaikinti“ kažkurį iš haskių – jie labai draugiški, todėl vien pabuvimas su jais gerai nuteikia.“ Pasak merginos, smagiausia, kad ši pramoga tinka įvairaus amžiaus žmonėms. „Tarp mūsų buvo ir poros metukų pyplių. Patiko visiems“, – prisiminė E.Grėbliūnaitė.
Šeimininkams neleidžia užmigti
Neries regioniniame parke, netoli Vievio, įsikūrusios įmonės „Nuotykių akademija“ savininkė Jolanta Dliuj taip pat tikino, kad susidomėjimas haskiais Lietuvoje pastaruoju metu yra itin didelis. Moteris neabejojo, kad pramogos su haskiais dar labiau populiarės. „Haskiai – puiki išeitis, norint praleisti laisvalaikį gamtoje. Pavyzdžiui, kaimo turizmo sodybos, neturinčios ko pasiūlyti lankytojams žiemą, gali imti plėtoti šią pramogą“, – sakė J.Dliuj. Pasak jos, tokių pramogų kaina nedidelė: suaugusiesiems tai kainuoja nuo 100 Lt, vaikams – nuo 20–30 Lt.
Didžiausią krūvį gaunantys žiemą, vasarą haskiai taip pat nemėgsta ilsėtis. Šių šunų augintojai žino, kad jiems būtinas fizinis krūvis. „Kai lauke būna iki 15 laipsnių šilumos, mes haskius kinkome ne į roges, o į specialius triračius ir taip pat jais važinėjame“, – pasakojo J.Dliuj. Pasak jos, haskių augintojams šunys neleidžia sustabarėti: „Žiemą jie mums neleidžia užmigti žiemos miegu.
Lengvai treniruojami
Pasak haskius auginančios I.Daujotienės, haskiai itin gero charakterio. Jie nebijo svetimų ir nuolat besikeičiančių žmonių: „Sibiro haskiai yra labai draugiški, meilūs, jiems nesvarbu, su kuo draugauti.“
Vis dėlto šunų kinkinius visada vairuoja haskių šeimininkai. Paklausta, ar daug pastangų reikia įdėti norint išmokyti šunis, kad šie temptų kinkinį, I.Daujotienė sakė, kad tam reikia skirti laiko. „Šunis reikia nuolat treniruoti. Pavyzdžiui, žiemos sezonui ruošti haskius pradedame jau rugsėjį“, – sakė pašnekovė.
Tiesa, kaip ir žmonių, šunų charakteriai skirtingi, todėl kai kurie net ir treniruojami netinka kinkiniams. Ypač sunku į kinkinį įkinkyti nuo vaikystės prie to nepratintą šunį. „Mūsų pirmasis haskis yra netinkamas kinkiniams, jis nenori tempti rogių, nes nėra sportiškas. Džekei geriau gulėti prie radiatoriaus“, – juokaudama vieną augintinį apibūdino moteris.
Ne tik pramogoms, bet ir sportui
Didžioji dalis haskius auginančių lietuvių juos treniruoja ne pramogoms, bet sporto varžyboms.
 |
| Haskiai – idealūs šunys, tinkantys šunų kinkinių sportui. |
2004 metais Lietuvoje buvo įkurtas pirmasis šunų kinkinių sporto klubas „Aliaska“, po penkerių metų Kaune – klubas „Fuidus“, kuriame šiuo metu yra daugiau kaip 40 narių, auginančių ir treniruojančių haskius bei kitų veislių, tinkančių kinkiniams, šunis.
Pasak klubo „Fluidus“ prezidento Arnoldo Akelaičio, tarp klubo narių – skirtingi žmonės: nuo 14-metės moksleivės iki 65-erių garsaus neurologo. „Vieniems svarbiausi sportiniai tikslai, kitiems – galimybė būti gamtoje. Treniravimasis ir dalyvavimas varžybose puikiai išvalo iš galvos nereikalingas mintis“, – sakė A.Akelaitis.
Nors šunų kinkinių sportas – nepigus malonumas, nes, be apie 2,5 tūkst. Lt kainuojančių specialių rogių, reikia turėti ir kitokios įrangos, šia sporto šaka besidominčių lietuvių daugėja. Haskių augintojai nemano, jog tai mada, nes šie šunys iš šeimininkų reikalauja nuolatinio dėmesio ir investicijų. Todėl tie, kurie paklusę madai įsigyja gražuolį mėlynakį šunelį, netrukus jau ieško kam juos parduoti. „Šie šunys – ne koks keturratis, kurį pasibaigus sezonui gali pastatyti į garažą. Ėsti ir treniruotis jie nori visus metus“, – sakė I.Daujotienė.
Siekiama, kad šunų kinkinių sportas Lietuvoje taptų oficialia sporto šaka. Netrukus ketinama įkurti Lietuvos šunų kinkinių sporto federaciją – tam jau surinkti visi reikalingi dokumentai.
Viskas prasidėjo Aliaskoje
Pirmieji šunų kinkiniai atsirado Aliaskoje XIX a., kai šią vietą užplūdo aukso ieškotojai. Šunų kinkiniai šiame sniegynų krašte buvo patogiausia transporto priemonė. 1907 m. įkurtas pirmasis šunų kinkinių sporto klubas, parengtos varžybų taisyklės, įrengta trasa. Po metų surengtos pirmosios varžybos.
Lietuvoje šunų kinkinių sporto pradininkais laikomi Jolanta ir Hubertas Bliujai, 2004 m. įkūrę pirmąją klubą „Aliaska“. Tais pačiais metais surengtos ir pirmosios šunų kinkinių varžybos ant Elektrėnų ledo.
