Veterinarų teigimu, nėra aiškaus tiesioginio ryšio tarp normalios ir pakilusios gyvūno kūno temperatūros ir jo nosies šaltumo ir šiltumo, sausumo ir drėgnumo. O paplitusio stereotipo ištakų reikėtų ieškoti praėjusiuose dešimtmečiuose ir ankstesniuose laikuose, kai Europoje dar siautė šunų maras.
Tyrimas mitą paneigė
Keli Kauno veterinarijos gydytojai atliko nedidelį tyrimą, vertindami atsitiktinai parinktų įvairių veislių, lyčių ir amžiaus šunų nosies būklę ir matuodami jų kūno temperatūrą.
Šuns temperatūra normaliomis sąlygomis svyruoja nuo 38,0 iki 39,2 laipsnių Celsijaus.
Tyrimo rezultatai parodė, kad 60 proc. atvejų nepasitvirtino visuomenėje paplitusi nuomonė apie šuns nosį kaip jo sveikatos indikatorių. Kai kuriais atvejais nosis buvo šalta ir drėgna, nors šuns kūno temperatūra buvo pakilusi. Ir priešingai, kai kurių šunų nosys buvo šiltos ir sausos, tačiau jų kūno temperatūra – normali.
Šuns temperatūra normaliomis sąlygomis svyruoja nuo 38,0 iki 39,2 laipsnių Celsijaus.
Stereotipo ištakos – maras
Manoma, kad šuns sveikatos vertinimo pagal nosies temperatūrą ir drėgnumą ar sausumą, stereotipo susidarymo ištakos siekia laikus, kai dažnai siausdavo šunų maras.
Vienas šios pavojingos ligos simptomų yra nosies gleivinės ir padų epidermio sustorėjimas, todėl šios vietos išsausėja. Pavykus ligą sustabdyti, gyvūno nosis tampa šalta ir drėgna, taigi, priešingai negu sergant maru. Todėl žmonės, tikėtina, ir pradėjo vertinti šuns sveikatą pagal jo nosį.
Didžiausioje rizikos grupėje susirgti maru yra jauni neskiepyti šuniukai, kurie dar neturi susiformavusio tvirto imuniteto. Maro protrūkis sustabdytas tik žmonėms ėmus masiškai skiepyti šunis. Tačiau dar ir dabar pasitaiko šunų maro atvejų.
Nosis sušlampa geriant
„Šuns nosies šlapumą ir drėgnumą galima aiškinti tuo, kad gerdamas vandenį ar ėsdamas, jis tiesiog mėgsta apsilaižyti. Nosies būklė taip pat priklauso nuo paros laiko ir organizme vykstančių metabolizmo procesų. Jei šuo neseniai pabudo, jo nosis yra sausa ir šilta“, – aiškino veterinarijos gydytoja Rūta Noreikaitė-Bulotienė.
Ji pateikė kelis požymius, rodančius, kad šuo nesveikuoja, karščiuoja: „Jis bus ne toks energingas, mažiau ės, pastebėsite balsvas dantenų gleivines, oda bus šiltesnė nei įprasta, ausų pagrindai – karšti. Ši būklė vadinama hipertermija. Tokiu atveju, skubiai kreipkitės į veterinarijos gydytoją“.
Į veterinarą kreiptis patartina ir pastebėjus žemesnę nei įprastą šuns kūno temperatūrą (hipotermija).
„Hipotermijos atveju pastebėsite nevalingą gyvūno drebėjimą, balsvas dantenų gleivines, silpnumą“, – vardino specialistė.
Jei norite visuomet būti tikri, ar šuns temperatūra normali, paprašykite, kad veterinaras išmokytų ją pamatuoti termometru tiksliausiu rektaliniu būdu.
