Mokslininkai dar negali pasakyti, ar tiriamas šuo buvo prijaukintas žmogaus. Jei taip, tuomet žmogaus ir jo keturkojo draugo istoriją tektų pratęsti dar bent 18 tūkstančių metų.
DNR (dezoksirobonukleininių rūgščių) tyrimus Rusijos mokslų akademija atliko su vadinamuoju „Altajaus šunimi“ – šuns griaučių liekanomis, aptiktomis Sibire 1975-aisiais, rašo žurnalas „Nature“. Tyrimo rezultatai rodo, kad „Altajaus šuo“ yra kur kas artimesnis naminiam šuniui nei vilkų giminei.
Šuns DNR buvo lyginamos su kitų priešistorinių šunų, vilkų, taip pat šiuolaikinio šuns pavyzdžiais. Lyginant rasta, kad palaikai 99 proc. sutampa su šuns, bet labai skiriasi nuo vilko. Iki šiol buvo manoma, kad šunys nuo vilkų Vidurio Rytų Azijoje atsiskyrė maždaug prieš 15 tūkstančių metų.
Rusijos mokslininkai pažadėjo tęsti tyrimus ir pasidalinti turima medžiaga, kad jų atradimą galėtų patvirtinti kitos laboratorijos.
Žmonės yra aptikę tik vieną „senesnį“ šunį už rastąjį Sibire – tai vadinamasis „Guaje“ („Goyet“) šuo, rastas Belgijos teritorijoje. Manoma, kad jo palaikams yra tarp 32 ir 36 tūkstančių metų, tačiau jų DNR negalima ištirti, nes rastos liekanos yra pernelyg suirusios.
