Lyginant trijų pastarųjų metų pranešimų skaičiaus kitimo tendencijas, pastebėta, kad 2011 m. pirmąjį pusmetį gauta mažiau pranešimų nei per 2010 m. tą patį laikotarpį ir tik šiek tiek daugiau nei per 2009 m. pirmąjį pusmetį.
Kaip ir pastaruosius keletą metų, išlieka tendencija, kad daugiausia pranešimų apie gyvūnų gerovės ir sveikatingumo pažeidimus gaunama dėl gyvūnų-augintinių. Per pirmąjį šių metų pusmetį šie pranešimai sudarė net 63 proc. visų pranešimų. Kiek rečiau pranešama apie ūkinius gyvūnus – 28 proc. ir apie laukinius gyvūnus – 5 proc.
„Pateikti duomenys anaiptol neturėtų sudaryti įspūdžio, kad Lietuvoje prasčiausiai elgiamasi su šunimis ir katėmis, tai labiau atspindi besikeičiantį visuomenės požiūrį į gyvūnų laikymą“, – sakė VMVT Gyvūnų sveikatingumo ir gerovės skyriaus vyriausioji veterinarijos gydytoja Rasa Sirutkaitytė.
„Visuomenė tapo sąmoningesnė, suprasdama, kad gyvūnai yra jautrios būtybės, gebančios jausti skausmą, kentėti, turinčios individualius poreikius, tapo nepakanti dalinai nusistovėjusioms „tradicijoms“ atsikratyti vos gimusių kačiukų, išvežti seną šunį į mišką ar išvežti ir paleisti į kitą kaimą katiną, kuris iškapstė darželyje gėles ir pan.“, – teigė specialistė.
Pateikti duomenys anaiptol neturėtų sudaryti įspūdžio, kad Lietuvoje prasčiausiai elgiamasi su šunimis ir katėmis, tai labiau atspindi besikeičiantį visuomenės požiūrį į gyvūnų laikymą, – sakė Rasa Sirutkaitytė.Kasmet pasitvirtina vidutiniškai 40–50 proc. gautų pranešimų. Kita dalis pranešimų būna kaimynų nesutarimų lemti skundai, anoniminiai pranešimai, kai nepakanka informacijos pradėti tyrimą, ar net nesusiję su VMVT kompetencija klausimai. Dalis gautų pranešimų pagal kompetenciją perduodami teisėsaugos institucijomis ar kitomis valstybės institucijomis, savivaldybėmis.
Pasak R.Sirutkaitytės, šiandien žmonės skirtingai suvokia gyvūnų laikymo sąlygas. Jei vieniems normalu, kad kaime šuo laikomas grandine pririštas prie būdos, tai kito namuose šuo turi atskirą kambarį su specialiais gyvūnams skirtais baldais. Gyvūnų savininkams siūlomas labai platus gyvūnams skirtos laikymo įrangos ir priežiūros priemonių asortimentas, todėl kad ir koks gyvūno laikymo būdas pasirenkamas, gyvūno laikytojas turi užtikrinti tinkamas gyvūnų laikymo sąlygas ir laikytis minimalių gyvūnų gerovės principų, kurie buvo suformuoti Jungtinėje Karalystėje ir tapo žinomi kaip „5 gyvūnų laisvės“.
Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba ragina visuomenę nelikti abejinga pastebėjus gyvūnų gerovės pažeidimus ir apie juos informuoti teritorines Valstybines maisto ir veterinarijos tarnybas arba pranešti VMVT nemokama telefono linija 8 800 40403 ar internetu http://www.vmvt.lt/.
„5 GYVŪNŲ LAISVĖS“
* Laisvė nuo troškulio ir alkio – turėti priėjimą prie gėlo vandens, pašaro atsižvelgiant į gyvūno rūšį, amžių, fiziologinę būklę ir, kad būtų patenkintas vandens ir maisto medžiagų kiekis gyvūno normaliai kondicijai ir sveikatingumui palaikyti.
* Laisvė nuo nepatogumo – užtikrinti tinkamą aplinką, įskaitant pastogę, apsaugą nuo nepalankių oro sąlygų.
* Laisvė nuo skausmo, sužalojimo ir ligos – gyvūnams turėtų būti suteikiama veterinarinė pagalba, įskaitant prevencines priemones nuo ligų ir sužalojimų.
* Laisvė išreikšti normalų elgesį – atsižvelgiant į gyvūno rūšį turėti galimybę natūraliai elgtis, turėti pakankamai erdvės judėjimui, turėti galimybę turėti socialinius ryšius su kitais gyvūnais.
* Laisvė nuo baimės ir streso – gyvūnai turi būti prižiūrimi ir laikomi tokiomis sąlygomis, kad išvengtų bereikalingo streso.
