Tačiau žmonės nepagalvoja apie tai, kad suaugęs katinas ar šuo nereikalaus tiek daug dėmesio, jį reikės mažiau prižiūrėti, auklėti. Dažniausiai suaugę šunys jau būna išmokyti tam tikrų komandų, supranta kas galima, kas ne, negraužia visų daiktų namuose ir t. t. Suaugę katinai jau puikiai supranta, kas yra jo tualetas ir ką ten veikti, jau žinomas jų charakteris, jų maistas kainuoja pigiau ir augintiniai nereikalauja tiek daug dėmesio kaip maži katiniukai.
 |
| „SOS gyvūnai“ nuotr./Grantas mėgaujasi šeimininkės glamonėmis. |
Istorija apie baltąjį Grantą parodo, kad ir pasirinkus didelį katiną, galima puikiai susidraugauti. Grantas iš Vilniaus prekybos centro „Ozas“ „SOS gyvūnai“ organizacijos kačiukų pievelės atkeliavo į Kauną ir šiuo metu gyvena su savo nauja šeimininke Ieva. Jis labai mėgsta skaniai pavalgyti, tingi praustis ir labai nemėgsta kai jį prausia. Mėgsta būti glostomas ir sėdėti ant rankų.
 |
| „SOS gyvūnai“ nuotr./Grantas tiesiog ilsisi. |
Granto istorija yra skaudi ir graudi. Jis maždaug pusantrų metų gyveno lauke, kiti katinai jį baisiausiai draskė, pešė, o žmonės mėtė į jį pagalius, spardė ir mušė... Jis buvo gan nemažai nuplikęs. Katinas gyveno po balkonu, kur jam buvo padaryta palapinė, o galiausiai jį rado konteineryje. Katiną atnešusi moteris į „SOS gyvūnai“ prieglaudą padėjo jį išmaudyti, rūpinosi juo. Kai susitvarkė Granto kailiukas ir jis pasveiko, buvo padovanotas Ievai.
Kodėl Ieva pasirinko didelį katiną? Ji visada svajojo apie mažą meilų kačiuką, tačiau galiausiai apsvarsčiusi viską ji nusprendė pasirinkti didelį katiną. Kaip ji pati teigia, tiesiog neturėtų tiek laiko bėgioti paskui mažą katiniuką, o ir maistas mažam katiniukui brangiau kainuoja. Granto charakteris jau žinomas ir suaugusį gyvūną gali pasirinkti pagal savo pomėgius, o juk nežinai kas išaugs iš mažo katiniuko, juokavo Ieva.
 |
| „SOS gyvūnai“ nuotr./Kalytė Laisvė žino pagrindines komandas. |
Kita šio straipsnio herojė – kalytė Laisvė, turinti puikų charakterį ir aristokratiškas manieras, glaudžiasi pas laikiną „SOS gyvūnai“ organizacijos globėją ir labai ilgai nesulaukia naujų šeimininkų. Į prieglaudą ateina daug žmonių, kurie ieško kalytės, susidomi Laisve, tačiau sužinoję, kad jai jau šešeri metai, atsisako jos.
Laisvės istorija skaudi bet laiminga. Ji gyveno su gera moteriške, kuri ja labai rūpinosi, mylėjo ją... jos abi buvo tikros draugės, neatskiriamos kūmutės... abi dalindavosi sofute bei vaišindavosi kotletukais... Ši idilė tęsėsi ne vienus metus... kiek? O kas gi skaičiuoja laiką, kai gyveni rojuje?
Tačiau atsitiko didelė nelaimė ir šeimininkė sunkiai susirgo, skubiai buvo išvežta į ligoninę... o toliau viskas klostėsi panašiai kaip knygoje „Baltasis Bimas – juodoji ausis“... kažkokie svetimi žmonės, kelionė automobiliu... mirties tvaikas... bet Laisvė netikėjo, kad ją gali kažkas nuskriausti – juk niekam nieko blogo nepadarė...
 |
| „SOS gyvūnai“ nuotr./Kalytė Laisvė mėgsta žaisti. |
Kalytei tik per plauką pavyko išvengti mirties. Būtent tuo metu, kai savanorės iš „Grindos“ traukė vieną bėdžių, ši šunytė buvo atvesta numarinti. Taip kalytė atvyko į prieglaudą. Negalima būtų sakyti, kad Laisvė buvo išduota, tiesiog, taip susiklostė aplinkybės ir ji liko be namų, be šeimininkų... Tačiau iš tos baimės ir netikėtumo nesuprato, kad yra išgelbėta ir kad jai suteiktas šansas pradėti laimingą gyvenimą iš naujo.
Laisvės globėja teigia, nesuprantanti kodėl žmonės baidosi suaugusio gyvūno. Juk, pavyzdžiui, Laisvė – žino pagrindines komandas ir jas vykdo, supranta, kad negalima graužti šlepečių, labai tvarkinga, neteršia namuose. Juk gyvūnas į naują šeimininką nežiūri kaip į priešą...
Kiekvienas žmogus turi pats apsispręsti kokio gyvūno nori ir labai gerai apgalvoti, prisiderinti prie savo charakterio, gyvenimo būdo. Maži kačiukai ir šuniukai yra labai mieli, tačiau neatmeskite galimybės priglausti ir suaugusį gyvūną.
