Lygindama naminių šunų ir jų artimų giminaičių vilkų genomus, Švedijos, Norvegijos ir JAV mokslininkų grupė rado kai kurių svarbių skirtumų.
„Mūsų išvados rodo, kad šunų virškinimo sistema labiau prisitaikiusi įsisavinti maistą, panašų į mūsiškį“, – Švedijos Upsalos universitete dirbantis vienas iš šios studijos, paskelbtos žurnale „Nature“, autorių Erikas Axelssonas sakė naujienų agentūrai AFP.
Anksčiau tyrėjai kėlė prielaidą, kad šunų prijaukinimas prasidėjo, kai vilkai pradėjo maitintis atliekomis, išmetamomis prie senovės žmonių stovyklų.
Manoma, kad šunys atsiskyrė nuo vilkų prieš 7-30 tūkst. metų.
„Visiškai nauja dėlionės dalis yra mūsų atradimas, jog šunys daug geriau virškina krakmolą“, – rašoma E.Axelssono atsiųstame elektroniniame laiške.
Tai gali reikšti tik viena: vilkai, kurie prisitaikė misti žmonių maisto likučiais, išgyveno ir tapo šunų protėviais.
„Be to, tai rodo, kad prijaukinimo procesas įsibėgėjo vystantis žemdirbystei“, – pridūrė mokslininkas.
Ši grupė palygino 12 vilkų iš skirtingų pasaulio regionų, genomus su 60 šunų, priklausančių 14 veislių, genais. Mokslininkai nustatė 36 genomo sritis, kurios matomai pakito prijaukinimo proceso metu.
Daugiau nei pusė tų sričių susijusi su smegenų veikla, įskaitant centrinės nervų sistemos vystymąsi. Tai gali paaiškinti elgsenos skirtumus – pavyzdžiui, mažesnį šunų agresyvumą, lyginant su vilkais.
Trys genai, susiję su krakmolo vystymusi, taip pat rodo vykus evoliucinę „atranką“, pažymėjo mokslininkai.
Šuo matomai buvo pirmasis žmogaus prijaukintas gyvūnas, o šis pasiekimas buvo itin svarbus vystantis šiuolaikinei žmonių civilizacijai.
Nauja studija pademonstravo „stulbinamą lygiagrečios evoliucijos atvejį“ tarp žmonių ir šunų, rašo studijos autoriai. Panašūs evoliuciniai pokyčiai leido abiem rūšims prisitaikyti prie daugiau angliavandenių turinčio maisto.
„Tai pabrėžia, kaip įžvalgos apie šunų prijaukinimą gali pagerinti mūsų supratimą apie pastarųjų laikų žmogaus evoliuciją ir ligas“, – sakoma studijoje.