Duok man laiko, kad suprasčiau, ko iš manęs reikalauji.
Puoselėk savyje pasitikėjimą manimi – aš tuo pasitikėjimu gyvenu...
Niekada nepyk ant manęs ilgai ir niekada nebausk manęs uždarydamas. Tu turi savo darbą, savo draugus, laisvalaikį. Aš turiu tik Tave...
Kuo daugiau kalbėk su manim. Aš nesuprantu tavo žodžių, bet jaučiu balsą, kuriuo į mane kreipiesi.
Žinok, kad niekada nepamirštu, kaip su manim elgiamasi...
Prieš pakeldamas ranką prieš mane, pamąstyk – juk savo iltimis aš lengvai galiu sutrumpinti Tavo ranką, bet niekada tuo nepasinaudosiu...
Prieš supykdamas ant manęs dėl mano nenoro, užsispyrimo ar tingumo, pasvarstyk, gal man negera dėl blogo maisto, gal per ilgai buvau saulėje arba gal mano sąnariai ar širdis jau per silpni ar pavargę...
Pasirūpink manim, kai pasensiu – juk ateis diena, kai ir tu būsi senas...
Būk su manim kiekvieną man sunkią valandą ir niekada neištark: „Aš negaliu į tai žiūrėti“ arba „Tegul tai vyksta man nesant“ – Su Tavim man visada lengviau...