Šalies ligoninių statistiniai duomenys skelbia, kad pernai dėl šunų sukeltų sužalojimų į medikus Anglijoje kreipėsi 76 proc. daugiau pacientų nei prieš dešimtmetį. Šie skaičiai sukėlė diskusiją, ar vyriausybė daro viską, kad nubaustų neatsakingus šeimininkus ir apsaugotų visuomenę.
Tik jausdamas turintis lyderį šuo jausis ramus, nes pasitikės savimi bei šeimininku.
Veterinarijos klinikos „Baltic Pets“ gydytojos Dovilės Zigmantaitės teigimu, šunys agresyvūs gali tapti dėl įvairių priežasčių. „Pagrindinės šuns agresijos priežastys yra jo dominavimas ir susierzinimas. Susierzinimas kyla dėl aktyvios veiklos. Dominavimas – dėl šeimininko valios stokos auklėti augintinį, todėl šuo gali pasijusti „šeimos galva“. Šeiminkas turi būti šuns lyderis, o ne atvirkščiai. Lyderis šuo bando aiškintis santykius ir su kitais gentainiais, todėl yra agresyvus ir kitų šunų atžvilgiu“, – kalbėjo veterinarė.
Moteris pridūrė, kad tik jausdamas turintis lyderį šuo jausis ramus, nes pasitikės savimi bei šeimininku. Tai, pasak ekspertės, galima pasiekti keletu būdų: turi būti nustatytos griežtos taisyklės ir ribos. Būtina treniruoti paklusnumo, socializuoti šunį nuo jauno amžiaus kartu su kitais šunimis ir žmonėmis, naudoti apdovanojimo už gerą elgesį techniką.
Per pastarąjį dešimtmetį užregistruota 21 mirtis, sukelta šuns, iš jų – 13 vaikų. Šie skaičiai privertė vyriausybę sugriežtinti šunų auginimo įstatymus bei atsakomybę, tenkančią šeimininkams.
Pernai dėl šunų sukeltų sužalojimų į medikus Anglijoje kreipėsi 76 proc. daugiau pacientų nei prieš dešimtmetį.
Londone gyvenanti Augustė neaugina šuns ir tvirtina paniškai jų bijanti, ypač, kai vaikštinėja su dukrele. „Anglai labai mėgsta kovinius šunis ir juos vedžioja visiškai palaidus. Niekada nežinai, kas gali šauti į galvą gyvūnui. Pamačiusi palaidą šunį sustingstu, negaliu pajudėti ir visada paprašau šeimininko užsegti pavadėlį. Kartą vienas vaikinas iš manęs pasityčiojo ir prisegęs pavadį liepė šuniui pulti ant manęs, bet jį laikė. Jei einant su dukra pasirodo šuo, visada pakeliu ją ant rankų, nesvarbu, kokios veislės ar dydžio tas gyvūnas“, – pasakojo moteris ir pridūrė, kad didžiausią pavojų kelia ne patys šunys, bet neprotingai besielgiantys jų šeimininkai.
Jai pritarė ir labradorų veislės šunį auginanti Laima. Moters teigimu, tokie neatsakingi šeimininkai turi būti griežtai baudžiami. Pati šuns šeimininkė teigia vedžiodama augintinį stebinti aplinkinius ir pasirūpinanti, kad jos šuo nesukeltų bėdų.
„Iki parko einame su pavadėliu, o parke paleidžiu. Jei matau, kad aplinkiniai žmonės bijo ar pasirodo agresyviai nusiteikęs kitas šuo, saviškį visada prisegu prie pavadėlio“, – kalbėjo vieno iš nepavojingiausioms veislėms priskiriamo šuns augintoja.
Neužtikrinantiems aplinkinių saugumo – griežtos bausmės
Didžiosios Britanijos šunų priežiūros ir auginimo įstatymas prasideda nuo draudimo šuniui elgtis agresyviai. Draudimas galioja ne tik viešose vietose, bet ir privačioje šeimininko ar kito žmogaus valdoje. Net savo namuose šeimininkas negali leisti šuniui elgtis agresyviai. Teisiškai augintinis laikomas agresyviu, jei jis ką nors sužeidžia ar verčia jo bijoti. Svetimo šuns skriausti neleidžiama, išskyrus ūkininkams, kurie turi teisę nužudyti šunį, gąsdinantį jo gyvulius.
Net savo namuose šeimininkas negali leisti šuniui elgtis agresyviai.
Šeimininkui, nesuvaldančiam savo augintinio, gresia nelimituota bauda ir laisvės atėmimas iki pusės metų. Be to, gyvūno neprižiūrinčiam žmogui gali būti uždrausta auginti šunį ateityje, o agresyvus gyvūnas – užmigdytas.
Jei šeimininkas leidžia šuniui ką nors sužeisti arba sąmoningai užsiundo augintinį ant kito žmogaus, jam gresia kaltinimas planuotu užpuolimu, nelimituota bauda ir penkeri metai kalėjimo. Jei šuo iki mirties sukandžioja žmogų, jo šeimininkas gali netekti laisvės iki 14 metų ir bus priverstas sumokėti teisėjo nustatytą baudą. Jei augintinis sužeidžia žmogui asistuojantį šunį, pavyzdžiui, aklojo vedlį arba epilepsijos ligonio palydovą, šeimininkas gali patekti į kalėjimą trejiems metams.
Gyventojai, nepažįstantys šunų veislių, dažnai nepagrįstai išsigąsta jas sumaišydami. Jungtinėje Karalystėje itin populiarūs Stafordšyro terjerai yra panašūs į šalyje auginti ir veisti draudžiamus pitbulterjerus. 15min pašnekovė Augustė tikino ypač bijanti „kovinių“ šunų, kuriais ji laikanti daugumą trumpo kailio ir tvirto sudėjimo keturkojų: „Daug anglų turi tuos pitbulius, kuriuos laisvai paleidžia parkuose, net jei ten yra vaikų. Skaičiau, kad šiems šunims įkandus „susirakina“ jų žandikaulis ir neįmanoma jų atplėšti.“
Jungtinėje Karalystėje draudžiami tik keturių agresyvumu pagarsėjusių veislių šunys: Argentinos dogai, pitbulterjerai, Brazilijos mastifai ir japonų mastifai. Šių šunų neleidžiama ne tik auginti ir veisti, bet ir parduoti, atiduoti ar išmesti į gatvę. Tiesa, tai, ar šuo yra draudžiamos veislės, priklauso ne nuo jo dokumentų, o nuo išvaizdos. Skundo atveju tai sprendžia teisėjas.
D.Zigmantaitės teigimu, agresyvių veislių šunys nėra visi pikti, viskas priklauso nuo daugelio aplinkybių: „Tokių veislių šunų elgesys visgi priklauso nuo paties šeimininko, šuns dresavimo ir auklėjimo, taip pat šalies įstatymų, skirtų augintiniams, laikymosi. Neretai daug kas priklauso ir nuo paties praeivio, jeigu šuo provokuojamas elgtis instinktyviai.“
Visi šunys turės būti sužymėti
Pagal šalies įstatymus, šeimininkai neprivalo viešose vietose šunims uždėti antsnukį ar prisegti pavadėlį, tai galioja tik draudžiamų veislių šunims, jei teismas leidžia tokį auginti. Labradoro šeimininkė Laima teigė nenaudojanti antsnukio, nes pasitiki savo augintiniu.
„Savo augintiniui antsnukio nededu, auginame labradorą, tuo viskas ir pasakyta. Kiekvienas šeimininkas pažįsta savo šunį, tad manau ir antsnukiai reikalingi tik neprognozuojamiems augintiniams. Nors mano mama sako, kad šuns dantys nesamdyti, tad niekad nežinai, kas jam gali šauti į galvą“, – kalbėjo lietuvė.
Visi šalies šunų augintojai turi atkreipti dėmesį į vietas, kuriose vaikšto su savo augintiniais. Kai kuriose vietose Anglijoje ir Velse galioja Viešosios erdvės saugojimo orderis, nurodantis, kur neleidžiama vedžioti šunų arba leidžiama tai daryti tik kai šuo su pavadėliu.
Dėl vis dažnėjančių užpuolimų, po kurių nerandama gyvūno šeimininko, ir daugėjant pasimetusių šunų, vyriausybė įvedė privalomąjį visų gyvūnų žymėjimą. Lietuvoje visi gyvūnai jau privalo būti žymimi, o Anglijoje visuotinė tvarka įsigalios šių metų balandį. Savininkas, kurio šuo nebus pažymėtas arba nebus nurodytos tikslios šeimininko detalės, gali sulaukti 500 svarų sterlingų (657,70 euro) siekiančios baudos.
Labradoro šeimininkė Laima, kaip ir daugelis Jungtinės Karalystės gyvūnų augintinių, savo šunį seniai pažymėjo mikroschema, tačiau teigia abejojanti ar Lietuvoje šis įstatymas bus toks pat veiksmingas. „Jei būtų mano valia, visi šunys būtų sužymėti, tačiau nemanau, kad kaimo gyventojai ves savo „dvarniukus“ pas veterinarą. Neabejoju, kad dauguma tų šuniukų nė karto nėra buvę nuvesti į tokią įstaigą“, – atviravo emigrantė.
Veterinarijos gydytojos teigimu, labai sveikintina, kad Lietuvoje ir Anglijoje visi šunys bus sužymėti. „Anglijoje taip pat nuo 2016 m. balandžio visų šunų ženklinimas bus privalomas. Šio įstatymo tikslas dar labiau sumažinti (nors šis skaičius ir nėra labai aukštas) neprižiūrimų, išmetamų į gatvę ar pasiklydusių augintinių skaičių. Privalomas šunų ženklinimas privers daugelį žmonių atsakingiau žiurėti į augintinius. Taip pat visiems pasiklydusiems padės greičiau grįžti pas šeimininką į namus, o ne keliauti į prieglaudą, kurioje, praėjus tam tikram laikui, taikoma eutanazija“, – naudingu įstatymu džiaugėsi D.Zigmantaitė.
Šiuo metu kai kurios labdaros organizacijos siūlo nemokamą gyvūnų ženklinimą, o nuo balandžio mikroschemas nemokamai tieks ir veterinarijos klinikoms. Kol kas neaišku, ar veterinarai taikys šią paslaugą nemokamai, mat šiuo metu šuns paženklinimas privačiose klinikose kainuoja apie 20–30 svarų sterlingų (26,31–39,46 euro).
