Bolivijoje, Andų kalnų kaimeliuose, gyvena išskirtine uosle apdovanoti šunys. Kaip teigia šiuos šunis tyrinėję mokslininkai, tai fenomenali šunų šeima.
Didžiosios Britanijos Mokslinių tyrimų draugijos narys pulkininkas Johnas Blashford-Snellas, keliaudamas po Boliviją, aptiko „dvinosių“ šunų. Iš pradžių pamanė, kad tai paprasčiausias apsigimimas, bet, pamatęs ir daugiau tokių šunų, pakeitė savo nusistatymą.
Vėliau Bolivijos armijos pareigūnai kartu su mokslininkais atkampiuose kaimeliuose surinko šių šunų kraujo mėginius DNR tyrimams. Ekspedicijoje dalyvavęs veterinarijos gydytojas nuodugniai ištyrė keistų nosių „savininkus“ ir snukio bei kitų organizmo pakitimų nepastebėjo.
Tokių pat šunų Amazonės džiunglių gyvenvietėse 1913 m. matė keliautojas ir tyrinėtojas Persis Fossetas, bet tąsyk jo pasakojimus visi palaikė fantazijomis.
Iš kur šie keisti šunys galėjo atsirasti kalnų kaimeliuose? Mokslininkai mano, kad į pointerius panašių šunų į Pietų Ameriką atvežė ispanų kolonistai. Ši versija, ko gero, reali. Šiuo atveju kalbama apie senuosius ispanų pointerius, kurių uoslė ir šiaip tobula, o tarsi perskelta nosis – dvigubai tobulesnė.
Ko gero, tai buvo Iberijos pusiasalio (Ispanija) šunų peninsulų palikuoniai, ispanų pointerių protėviai. Atidžiau įsižiūrėję į pointerio nosį, pastebėti jos kitoniškumą.
Seniau pointerių būta dvejopų. Vienai jų grupei priklausė didesni, trumpaplaukiai šunys.
Jie galėjo patekti iš Ispanijos per Turkiją į Islamo šalis. Šie pointeriai paplito Šiaurės Afrikoje, prisitaikė medžioti dykumoje. Turkijoje ir dabar sutinkami katalburunai (nuotr.), senųjų pointerių palikuoniai, kurių nosys tarsi perskeltos, „dvigubos“. Šios nosys (tiksliau, šnervės su pertvarėlėmis) – unikalios uoslės garantas, tikina katalburunų veisėjai (http://www.tarsuscatalburun.net/).
Pasak tyrinėtojų, senieji pointeriai su ispanų flotilėmis iš tikrųjų galėjo patekti į Pietų Ameriką, o paskui lengvai išlikti izoliuotuose nuo didžiojo pasaulio džiunglių kaimeliuose. Taigi, tikėtina, jog keistieji šunys kilo iš pointerių.
Tačiau pasigirsta kalbų, kad paprasti šunys nemėgsta keistuolių „dvigubomis“ nosimis. Ignoruoja juos ir puldinėja – nelaiko tikrais šunimis. Užtat pastarieji lengvai susidraugauja su kitais naminiais gyvūnais ir yra visiškai neagresyvūs.
