Kaip žinoma, vilna yra vertinama nuo senų laikų. Drabužiai pagaminti iš vilnos yra neteplūs, mažai glamžosi, o tinkamai prižiūrimi gali būti ir ilgaamžiai. Iš vilnos gaminami įvairūs drabužiai, nuo kojinių iki suknelių, todėl pasirinkimas, ką ir kaip nešioti, yra gana didelis. Tačiau ar susimąstome, kaip ir iš ko šie drabužiai pagaminti?
Vilnos rūšys
Vilnos rūšių yra labai įvairių. Populiariausios: avies, merino, alpakos, angoros, kašmyro, moherio vilnos.
Avies vilna. Šios rūšies vilna yra viena populiariausių. Iš jos gaminami drabužiai, patalynė, užklotai. Tai švelnus ir minkštas audinys, kuris yra sveikas odai, sulaikantis šilumą ir nepraleidžiantis šalčio. Avies vilna yra populiari visame pasaulyje, todėl jos paplitimas taip pat yra didelis. Šios rūšies vilnos kaina nėra didelė, 100 g audinio kaina yra apie 8–10 Lt.
Avies vilna yra kerpama. Šis procesas gyvūnui nėra skausmingas tais atvejais, kai su gyvūnu elgiamasi atsargiai ir švelniai.
Avies vilna yra kerpama. Šis procesas gyvūnui nėra skausmingas tais atvejais, kai su gyvūnu elgiamasi atsargiai ir švelniai. Tačiau pramonėje to dažniausiai nėra. Čia avys kerpamos mechaniniu būdu, su kirpimo mašinėlėmis, kurios dažnai pažeidžia avies odą. Avys kerpamos maždaug 2–3 kartus per metus, dažniausiai gegužės, spalio ir gruodžio mėnesiais. Įdomu yra tai, kad prieš kirpimą avys negirdomos ir nešeriamos apie 13–14 valandų.
Alpakos vilna. Šios rūšies vilna yra prabangos prekė. Paprastai ši vilnos rūšis šilumą išlaiko apie 4–6 kartų geriau negu avies vilna. Alpakos kerpamos kartą per metus, taigi, nuo vienos alpakos gaunama apie 3 kg vilnos.
Alpakų vilna nesukelia alerginių reakcijų, todėl rekomenduojama į alergiją linkusiems žmonėms. Daugiausia šio audinio gaunama iš Pietų Amerikos. 100 g alpakos vilnos kainuoja apie 15 Lt.
Alpakos yra kerpamos panašiai kaip avys: jų vilna yra nuskutama specialiomis mašinėlėmis. Procesas nėra skausmingas, jeigu su gyvūnu elgiamasi švelniai ir atsargiai.
Angoros vilna. Tai viena iš švelniausių ir ploniausių vilnos rūšių. Būtent dėl to, kad angoros vilna yra plona, dažnai ji yra maišoma su kitais audinių pluoštais, tam kad drabužis būtų tvirtesnis. Angoros triušių plauko ilgis gana didelis, jis siekia apie 6–7 cm. Nuo vieno angoros triušio per metus gaunama apie 1 kg vilnos. 100 g angoros vilnos kainuoja apie 20 Lt.
Apie 90 proc. angoros vilnos gaunama iš Kinijos, kur žiaurus elgesys su gyvūnais nėra baudžiamas, tad daugumoje fermų kailis yra pešamas rankomis triušiams būnant sąmoningiems. Dalis iš jų nuo skausmo miršta, likę gyvi metami atgal į narvus. Angoros triušiai yra auginami nuo dvejų iki penkerių metų, o jų kailis pešamas kas du–tris mėnesius.
Kaip žiauriai elgiamasi su angoros triušiais, galite pamatyti šiame vaizdo įraše:
Kašmyro vilna. Viena prabangiausių vilnos rūšių. Kadangi kašmyro vilnos siūlas yra cilindro formos, todėl jis yra švelnus ir turi šilkinį blizgesį. Daugiausiai kašmyro vilnos atvežama iš Indijos ir Kinijos, o aukščiausios kokybės vilna gaunama iš Mongolijos regiono. 100 g šios vilnos rūšies kainuoja apie 20 Lt.
Kašmyro ožkos yra šukuojamos arba nupešamos pirštais. Jų kailis nušukuojamas nuo gyvūno papilvės, čia auga švelnūs ir lengvi pūkeliai. Šios ožkos šukuojamos kartą per metus, po žiemos, kai baigiasi šalčiai. Procesas nėra skausmingas. Iššukavus vieną ožką iš jos gaunama apie apie 200 g, tačiau gamybai tinka tik apie 100 g iššukuoto audinio.Vilnos gavimas iš ožkų yra vienas švelniausių vilnos gavimo būdų.
Moherio vilna. Moherio vilna pasižymi švelnumu, minkštumu ir tvirtumu. Todėl šios rūšies vilnos drabužiuose ir kituose produktuose galima rasti gana didelį kiekį. Vis dėl to, šios rūšies vilna yra maišoma su kitais audiniais, kadangi šio audinio siūlai atsiskiria vienas nuo kito. Dažniausiai moheris maišomas su šilku, tuomet produkto audinys yra natūralus, švelnus ir tvirtas.
Daugiausiai šios vilnos rūšies atvežama iš Pietų Europos, Pietų Afrikos ir Australijos. 100 g moherio vilnos kainuoja apie 30 Lt. Ši vilna gaunama šukuojant ožkas. Procesas nėra skausmingas, kai su gyvūnu elgiamasi atsargiai. Šukuojama specialiomis šukomis, kurios surenka audinio pluoštą, arba pešama pirštais. Ožkos šukuojamos po žiemos, kuomet šalčiams praėjus gyvūnui šiltoji kailio dalis nebereikalinga. Brangiausia ir geriausia vilna yra gaunama nuo pirmo vaikelio kirpimo, tuomet ji būna švelniausia ir ploniausia.
Merinosų avinai yra pelningiausi pagal vilnos kiekio gavimą. Per metus iš jų gaunama iki 17 kg vilnos.
Kuo merinosai naudingesni vilnos pramonei nei kiti?
Daugiausiai šios vilnos atkeliauja iš Australijos ir Naujosios Zelandijos. Merinosų vilna yra ypatingai plona, apie 7 kartus plonesnė už kitas vilnos rūšis, todėl daugiausia naudojama apatinių drabužių gamyboje. Taip pat merinosų vilna yra viena iš švelniausių, kadangi jos tankis yra mažesnis negu kitų vilnos rūšių. Šios vilnos kaina svyruoja tarp 20–30 Lt už 100 g.
Merinosų avinai yra pelningiausi pagal vilnos kiekio gavimą. Per metus iš jų gaunama iki 17 kg vilnos. Šios rūšies avinai skutami vien tam, kad galėtume šiltai apsirengti ir apsikloti, kai tuo tarpu merinai šąla nuskusti iki pat odos. Yra faktų, kaip šios rūšies avinai nuskutami taip stipriai, jog jų odoje lieka grioveliai, tam kad iš gilesnių griovelių išaugtų ilgesnis ir tankesnis kailis.
Tokiu būdu, kai gyvūnas nuskutamas iki kraujo, padidėja tikimybė, kad jis užsikrės ir susirgs infekcine liga, kuri sukelia gyvūno mirtį. Kitaip tariant, nuskustas gyvūnas gali mirti.
Kaip įsitikinti, ar vilna tikrai 100 proc. vilna?
Padeginus vilnonį siūlą ar audinį atvira liepsna, vilna ne užsidega, o iš lėto anglėja, kaip svylanti mediena. Aukštos kokybės vilnos gaminiai yra pažymėti „Woolmark“ ženklu.
Pramoninė nauda lygi gyvūnų kančiai
Tokiose pramonės šakose, kuriose gyvūnai naudojami tam, kad būtų pasiektas didelis pelnas, gyvūnai stipriai nukenčia. Čia jų teisių ir laisvių dažnai nepaisoma. Dauguma mano, kad avis reikia kirpti, nes per didelis vilnos kiekis ant jų kūno yra didelė našta pačiam gyvūnui. Taip pat manoma, kad be žmogaus įsikišimo šie gyvūnai neišgyventų, t. y. žmonės privalo nuskusti avis, kad joms būtų lengviau ir patogiau išgyventi. Tai yra mitas. Kiekvienas gyvūnas turi turėti kailio ant savo kūno. To būtinai reikia tam, kad gyvūnas galėtų prisitaikyti prie temperatūros pokyčių ir išorinių aplinkos veiksnių.
Kur dingsta humaniškumas
Dauguma žmonių mano, kad avys, ožkos, angoros triušiai ir visi kiti gyvūnai, iš kurių gaunama vilna, yra švelniai ir atsargiai nukerpami, stengiantis jų nesužeisti. Tai nėra visiška tiesa. Pramonėje į gyvūnų gerovę atsižvelgiama labai mažai. Ką tik gimę avinėliai vos kelių savaičių pradedami kirpti. Patinėliai kastruojami be anestetikų.
Pramoniniai fabrikai, kuriuose apdorojamas šių gyvūnų kailis, neatsižvelgia į gyvūnų skausmą. Internete randama video, kuriuose galima pamatyti, kaip žiauriai apdorojami gyvūnai pramoninei naudai, pelnui gauti. Žiauru yra tai, kad gyvūnai ne tik kankinami pramoninei naudai, bet taip pat auginami siaubingomis sąlygomis. Vienoje patalpoje auginami šimtai ar net tūkstančiai gyvūnų. Jie neturi erdvės laisvai judėti. Judėjimo trūkumas sukelia tokias ligas kaip sąnarių ar kaulų suaugimas.
Faktai:
• Australijoje ir Naujojoje Zelandijoje mėgstamiausia sporto šaka – avių kirpimas.
• Merinosai – tikri vilnos čempionai. Iš vieno avino per metus gaunama iki 17 kg vilnos pluošto, iš kurio suverpiama apie 8 000 km siūlo!
• Kitos avių veislės per metus gali atauginti ne daugiau nei 6–7 kg vilnos.
VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ siekia supažindinti žmones su informacija apie gyvūnų panaudojimą pramonės srityje ir padėti jiems apsispręsti priimant sprendimus dėl vilnos ir kitų gaminių naudojimo. Nepamirškime, kad gyvūnų gerovė yra kiekvieno iš mūsų valioje.
