Esant karštiems orams ir žmonės, ir gyvūnai netenka daugiau skysčių. Dėl to pakinta gyvūnų kraujotakos, kvėpavimo, nervinės ir kitų sistemų organų bei audinių fiziologinės funkcijos. Tiek ganyklose ganomi, tiek patalpose laikomi gyvūnai turi turėti nuolatinę galimybę atsigerti arba būti reguliariai girdomi.
Ūkininkai turėtų pasirūpinti, kad gyvūnai nebūtų laikomi saulės atokaitoje karščiausiu dienos metu. Tam puikiai pagelbėtų medžių paunksnė, gyvulių parginimas į laikymo patalpas vidurdienį, gyvūnų aplaistymas vandeniu. Pastatuose, kuriuose laikomi gyvuliai ir paukščiai, turi būti užtikrinama pakankamai efektyvi ventiliacija.
Gyvūnų laikytojai, pastebėję šiluminiam perkaitimui ir saulės smūgiui būdingus gyvūnų būsenos pakitimus – tankų, paviršutinį kvėpavimą, stiprų prakaitavimą, neramius, sutrikusių judesių, blogos koordinacijos gyvūnus, visų pirma turi nuvesti juos į pavėsį, apipilti vandeniu ar kitokiu būdu atvėsinti, o dėl tolesnio gydymo kreiptis į veterinarijos gydytojus.
Orų atšilimas kelia papildomų rūpesčių tiek gyvūnų laikytojams, tiek ir veterinarijos gydytojams. Lietuvoje kasmet nuo vabzdžių nukenčia nemažai gyvūnų. Ankstesniais metais pasitaikė atvejų, kai gyvūnų savininkai netinkamai rūpinosi savo augintiniais ir jų neteko dėl vabzdžių antpuolių.
Gyvūnų laikytojai, prieš išgindami gyvūnus į ganyklas, privalo pasirūpinti jų apsaugos priemonėmis nuo vabzdžių. Ganyklose ganomiems gyvūnams šios priemonės turėtų būti naudojamos reguliariai, atsižvelgiant į veterinarijos vaistų instrukcijose nurodytus naudojimo reikalavimus. Apsaugos nuo vabzdžių priemonių galima įsigyti veterinarijos vaistinėse.