Tyrimas: mėsa mintantys gyvūnai ilgainiui praranda saldumo pojūtį

Europos ir Jungtinių Valstijų mokslininkai pirmadienį paskelbė, kad mėsa mintantys gyvūnai ilgainiui praranda saldumo pojūtį, ir šis jų atradimas leidžia daryti išvadą apie mitybos svarbą evoliucijos procese.
Mėsa
Mėsa / Kultūrų komunikacijų centro nuotr.

Dauguma žinduolių, kaip manoma, jaučia saldumą, aštrumą, kartumą, sūrumą ir rūgštumą, skelbia Pensilvanijos Monelio (Monell) cheminių pojūčių centro (JAV) ir Šveicarijos Ciuricho universiteto mokslininkai.

Išstudijavę, kaip šio saldumo pojūčio dėl tam tikrų genetinių defektų netenka naminės ir laukinės katės, mokslininkai ištyrė 12 skirtingų daugiausia mėsa ir žuvimi mintančių žinduolių, atkreipdami dėmesį į saldumo receptorių genus, žinomus kaip Tas1r2 ir Tas1r3.

Septyniose iš 12 rūšių buvo pastebėta skirtingo lygio Tas1r2 geno mutacija, dėl kurios žinduoliai negalėjo jausti saldumo. Tokią mutaciją turi jūrų liūtai, kotikai, Ramiojo vandenyno paprastieji ruoniai, azijinės benagės ūdros, dėmėtosios hienos ir afalinos.

Jūrų liūtai ir delfinai (afalinos), kurie, kaip manoma išsivystė iš sausumos žinduolių ir tik prieš dešimtis milijonų metų grįžo į vandenį, paprastai maistą ryja nekramtę ir jų netraukia saldus ar koks nors kitoks skonis, nurodo mokslininkai.

Be to, delfinai, kaip atrodo, turi tris neveikiančius skonio receptorių genus, o tai leidžia manyti, kad jie nejaučia saldumo, kartumo ar aštrumo.

Delfinai, kaip atrodo, turi tris neveikiančius skonio receptorių genus, o tai leidžia manyti, kad jie nejaučia saldumo, kartumo ar aštrumo.

Tačiau gyvūnai, kūriems pažįstamas saldumas, tokie kaip meškėnai, kanadinės ūdros, akiniuotieji lokiai ir rudieji vilkai – išsaugojo savo Tas1r2 genus, o tai leidžia manyti, kad jie vis dar gali jausti saldumą, nors maitinasi daugiausia mėsa.

„Buvo manoma, kad saldumo pojūtis yra būdingas visiems gyvūnams. Tačiau tai, kad evoliucijos eigoje tiek daug skirtingų rūšių jo neteko, buvo gana netikėta“, – sakė Monelio centro biologas bihevioristas Gary Beauchampas.

„Skirtingi gyvūnai gyvena skirtingų pojūčių pasaulyje ir tai konkrečiai atsispindi jų maiste“, – pridūrė jis

„Mūsų atradimai suteikia papildomų įrodymų, jog tai, ką mėgsta valgyti gyvūnai, įskaitant ir žmones, labai daug priklauso nuo jų pagrindinių skonių receptorių biologijos“, – sakė G.Beauchampas.

Tyrimo rezultatai skelbiami JAV žurnale „Proceedings of the National Academy of Sciences“.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Pasisemti ilgaamžiškumo – į SPA VILNIUS
Akiratyje – žiniasklaida: ką veiks žurnalistai, kai tekstus rašys „Chat GPT“?
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų