Projekto „Lietuvos pažeistų durpynų tvarkymas, įgyvendinant Tyrulių paukščių apsaugai svarbių teritorijų (PAST) atkūrimo darbus“, ornitologė – ekspertė Eglė Pakštytė rugpjūčio 20-21 d. vykdytų apskaitų metu suskaičiavo virš 600 paukščių, kurie rinkosi nakvynei atviresniuose durpyno plotuose.
Panašus gervių skaičius tuomet nakvojo ir Sulinkių bei Tytuvėnų tyrelio durpynuose. Jau rugsėjo pradžioje paukščių būriai sparčiai didėjo – rugsėjo 14 d. nakvynei Tyruliuose leidosi iki 1500 paukščių, o rugsėjo 20 d. – iki 2000. Kaimyniniuose Sulinkiuose gervių sankaupos dar skaitlingesnės – rugsėjo 17-18 d. LOD narys Marius Čepulis suskaičiavo iki 3000 nakvoti besileidžiančių paukščių, dar keli šimtai poilsiui renkasi Tytuvėnų tyrelio apylinkes.
Ryte, vos brėkštant, pirmieji pulkai triukšmingai palieka savo naktinio poilsio vietas ir skrenda į aplinkinius laukus. Iki aštuntos valandos ryto durpyne jau stoja tyla – paukščiai kai kur didžiuliais būriais, kai kur tik grupelėmis ar net atskiromis šeimomis išsibarsto laukuose. Dažniausiai renkasi ražienas, kur maistu joms jau tenka dalintis su gausėjančiais gulbių giesmininkių ir pirmųjų pasirodžiusių želmeninių žąsų būreliais.
Atgal į nakvynės vietas kai kurios gervės parskrenda jau vėlyvą popietę (galbūt troškulys jas vilioja prie vandens?), bet masinis suskridimas prasideda apie 19 val., kai, regis, net oras suvirpa nuo parskrendančių tūkstantinių būrių trimitavimo ir sparnų šnarėjimo. Didieji būriai triukšmingai suka ratus virš šlapynių, galop ima skirstytis mažesnėmis grupėmis ir leidžiasi pasirinktose nakvynės vietose, o po akimirkos garsiais trimitais jau pasitinka naują atskrendantį būrį. Saulei nusileidus, gervių balsai vis labiau rimsta, kol visai nutyla, ir tada jau aiškiai gali išgirsti elnių rujos riaumojimą.
Tyruliuose paukščiai nakvynės vietas renkasi gana plačiai – visoje durpyno teritorijoje, tad suskaičiuoti juos nėra labai paprasta. Rytui išaušus, didžioji dauguma gervių patraukia į laukus rytuose nuo durpyno – turbūt čia geriausios sąlygos mitybai. Paukščiai šiose apylinkėse neužsibus ilgai: pirmosioms šalnoms atėjus, paprastai spalio pradžioje, būriai pradeda retėti, kol galop laukuose išgirsti tik žąsų gagenimą.
