Apie šią nūdienos problemą su gyvūnų globos organizacijos „Lesė“ savanore noriai sutiko pakalbėti dviejų sostinės veterinarijos klinikų veterinarai.
Paklaustas, kokie benamių gyvūnų problemos mastai Vilniaus mieste, veterinaras Aleksandras neslėpė, jog tokių gyvūnų yra pakankamai daug, tačiau pastebėjo gerą tendenciją, kad pastaruoju metu jų skaičius sumažėjo. „Gal tai lemia gyvūnų globos organizacijų veikla? O gal natūrali atranka?“, – samprotavo veterinaras.
Paklausti, ar visuomenė gali prisidėti sprendžiant šią problemą, veterinarai vienareikšmiškai teigė, kad žmonės ne tik gali, bet ir privalo padėti beglobiams gyvūnams.Su nuomone, kad beglobių gyvūnų skaičius tikrai didelis, sutinka ir kita mūsų pašnekovė – Birutė Šalnaitė. „Viena katė per metus gali atsivesti 2–3 vadas, kartais net iki šešių kačiukų. O juk kiemuose dažnai gyvena po keletą ar net daugiau kačių“, – teigė veterinarė.
Abu pašnekovai sutinka, kad benamiai gyvūnai gali kelti grėsmę žmogaus sveikatai, tiesioginio kontakto atveju, tačiau nebūtinai. Ne visos ligos, kuriomis serga gyvūnai, perduodamos žmogui.
B.Šalnaitė įžvelgia ir kitą šios problemos pusę, tai – humaniškumas. „Humaniškoje visuomenėje žmonės neturėtų likti abejingi silpnesniems. Tiek pagyvenusiems, tiek neįgaliems reikalingas rūpestis ir dėmesys. Ne išimtis yra ir gyvūnai. Juk jiems taip reikia pagalbos“, – teigė veterinarė.
„Benamiai gyvūnai dažnai serga parazitinėmis ir virusinėmis ligomis. Taip pat dažnos įvairios traumos ir apsinuodijimai. Parazitinės ligos retai kelia pavojų gyvūno gyvybei, tačiau blusos, erkės ir helmintai silpnina gyvūno imunitetą, jis lengviau suserga kitomis ligomis. Virusinės kilmės ligos yra labai pavojingos. Dažniausiai nuo jų gaišta jaunikliai. Suaugę gyvūnai neretai pasveiksta, bet gali likti ligos nešiotojais ir platinti ją toliau“, – mintis dėstė Aleksandras.
„Tačiau paniškai benamių gyvūnų bijoti nereikia, kadangi užsikrėsti galima tik tiesioginio kontakto būdu. Elementari higiena yra puikiausia priemonė, apsisaugoti po sąlyčio su gyvūnu.“, – tikino pašnekovai.
Paklausti, ar visuomenė gali prisidėti sprendžiant šią problemą, veterinarai vienareikšmiškai teigė, kad žmonės ne tik gali, bet ir privalo padėti beglobiams gyvūnams: „Kiekvienas patekęs bėdon tikisi sulaukti pagalbos. Žmogus gali pagalbos prašyti, gyvūnas – ne. Todėl turbūt daugelis net nesusimąsto kokią kasdieninę dramą gyvūnui tenka iškęsti, kabinantis į gyvenimą.“
Filaretų veterinarijos gydykloje dirbantis Aleksandras mato vienintelį problemos sprendimo būdą – sterilizaciją. „Tai bene vienintelis humaniškas beglobių gyvūnų prieaugio reguliavimo būdas. Gyvūnų globos organizacijos jau kelerius metus taiko programą „Pagauk – Sterilizuok – Paleisk“. Ir akivaizdu, kad ji duoda apčiuopiamos naudos.“, – teigė veterinaras.
Tuo tarpu B.Šalnaitė tvirtina, kad kiekvienas turime prisiimti atsakomybę už beglobius gyvūnus. „Visuomenė turi būti šviečiama, jog gyvūnas nėra žaislas. Tai gyvas padaras, prieš kurį turime jausti atsakomybę. Juk ne paslaptis, kad nemažą benamių gyvūnų dalį sudaro buvę naminiai gyvūnai. Todėl kiekvienas mūsų turi prisiimti dalį atsakomybės. Tai supratingos ir humaniškos visuomenės pagrindas“, – mintimis dalijosi pašnekovė.
