Kai kurių veterinarų teigimu, kiekvienais metais pasitaiko atvejų, kai nuo iškvepiamų garų ir lauke tvyrančio šalčio antsnukis prilimpa prie augintinio nosies ar liežuvio. Testo „Šuo mieste“ teisėjas ir kinologas Igoris Avtuško tvirtina, kad išlaikius testą pastebima nauda yra akivaizdi – augintinis nesikankina su antsnukiu žiemą, taip pat testas patvirtina, kad šuo yra stabilios psichikos ir nepadarys žalos aplinkiniams.
„Laikyti testą gali visi šunys, nepriklausomai nuo jų veislės. Svarbiausia, kad jie būtų paženklinti mikroschemomis arba turėtų tatiuruotes“, – pasakoja I.Avtuško.
Tai reikalinga tam, kad būtų galima vykdyti gyvūnų kontrolę – jei paženklintas gyvūnas padaro kokios nors žalos aplinkiniams, apie tai sužino ir kinologų draugija. I.Avtuško teigimu, pasiruošimas testui trunka maždaug pusę metų. Žmonės gali paruošti šunį patys arba kreiptis į specialistus.
Dažniausiai testą laiko Labradoro retriverių veislės šunys, kuriuos, beje, yra bene lengviausia paruošti, nes šie šuns beveik niekada nejaučia agresijos nei žmonėms, nei kitiems gyvūnams.
„Testas susideda iš kelių etapų, tačiau svarbiausia yra tai, kad augintinis būtų paklusnus ir nerodytų agresijos, būtų susikaupęs. Visada pirmiausia paglostau šunį ir stebiu jo reakciją. Jei pirmą kartą matydamas žmogų šuo leidžiasi paglostomas – tai yra ženklas, kad jo psichika stabili“, – teigia kinologas.
Testą laikantis šuo turi nekreipti dėmesio ne tik į aplink esančius žmones, bet ir, pavyzdžiui, nebėgti pas kitus šunis, kai šeimininkas palieka jį laukti. Testo laikymo metu yra sukuriamos įvairios stresinės situacijos, kuriose šuo turi išlikti ramus: važiuojantys dviračiai, signalizuojančios mašinos, svetimi žmonės, nepažįstami šunys ir pan.
Kinologo I.Avtuško teigimu, šiam testui negalima paruošti šunų, kurie buvo auginami sargybai. Geriausias pavyzdys vokiečių aviganiai. Vieni juos augina kaip sargus, kiti – kaip draugus. Tie šunys, kurie yra įpratę saugoti teritoriją, visada nepasitikės svetimais žmonėmis.
Tiesa, testo išlaikymas dar nereiškia, kad galima antsnukius mesti į šiukšlių dėžę. Jų vis tiek prireiks, jei augintiniai bus vedami į masinio susibūrimo vietas ar vežami viešuoju transportu.
I.Avtuško teigia, kad Lietuvoje dar dažnai pasitaiko atvejų, kai žmonės nežino, jog šeimininkai, vedžiojantys savo šunis be antsnukių, nebūtinai nusižengia gyvūnų laikymo taisyklėms. Praeiviai skambina į policiją norėdami pranešti apie pažeidimus, o policijai tenka aiškintis, ar šuns vedlys turi leidimą.
Leidimas vedžioti šunį be antsnukio galioja trejus metus. Po jų vėl reikia pakartoti testą, kad būtų įsitikinta, ar gyvūno psichika nepasikeitė.
