Gana dažna virškinamojo trakto sutrikimų priežastis – į jį patekęs svetimkūnis. Jeigu svetimkūnis nedidelis ir pasišalina su išmatomis, didesnių negalavimų šuo ar katė nepajunta. Deja, taip būna ne visada – veterinarijos gydytojai gyvūnų skrandyje bei žarnyne randa kamuoliukų, guminių ar plastmasinių žaislų, vaikiškų konstruktorių detalių, akmenų, šeimininkų puskojinių, butelių kamščių, stambių kaulų nuolaužų. Kartais net sunku patikėti, kaip mažas padaras galėjo praryti šitiek „gėrybių“.
Didžiausias pavojus kyla tuomet, kai svetimkūniai pažeidžia gyvūno virškinamojo trakto gleivinę, sudirgina skrandį, sukelia dalinį arba visišką žarnyno nepraeinamumą. Tokiu atveju reikia skubios veterinarinės pagalbos. Dar blogiau, jei prarytas daiktas visiškai uždaro žarnyno spindį.
Kadangi išoriškai žarnyno nepraeinamumo požymiai panašūs į enterito arba kolito (storosios žarnos uždegimas), jokiu būdu augintinio negydykite patys, būtinai atlikite tyrimus.Klinikiniai požymiai priklauso nuo to, kokioje virškinamojo trakto dalyje įstrigo prarytas daiktas. Kamuoliai ir kiti stambesni daiktai dažniausiai užsilaiko skrandyje arba plonajame žarnyne. Gyvūnas žiaukčioja, išvemia suėstą ėdalą, paskui visai nustoja ėsti, bando lakti, bet vandenį tuoj pat išvemia. Pasitaiko, kad vemia išmatomis. Pilvas tampa skausmingas. Iš pradžių gyvūnas gali šiek tiek tuštintis, paskui nustoja.
Sugraužtų kaulų nuolaužos dažniausia suformuoja kietą kamštį storajame žarnyne bei tiesiojoje žarnoje. Gyvūnas neėda, vis bando tuštintis, bet nesėkmingai. Tuštinimasis tampa skausmingas. Gali šiek tiek kraujuoti iš tiesiosios žarnos.
Dėl žarnyno spazmų augintinis tampa neramus, slankioja susirietęs, kartais vemia. Iki užsikimšimo vietos ir ypač ten, kur užstrigo prarytas daiktas, prasideda stiprus žarnyno uždegimas, kuris vėliau gali pereiti į žarnos nekrozę. Tokiu atveju nekrotinės masės bei toksinai rezorbuojami į kraują ir stipriai apnuodija organizmą – gyvūno būklė smarkiai pablogėja.
Jeigu žarnyno spindis uždaromas tik iš dalies, klinika būna ne tokia ūmi – gyvūnas gali mėnesių mėnesiais prasčiau ėsti, retsykiais pavemti, sunkiau tuštintis arba net viduriuoti, sumažėja jo svoris, gyvūnas tampa liūdnas ir vangus.
Aštrūs daiktai pavojingi ne vien žarnynui. Jie gali perforuoti stemplę ir skrandį, tuomet išsivysto ūmus krūtinplėvės arba pilvaplėvės uždegimas, gresiantis sepsiu ir staigia mirtimi.
Susirgimą gali diagnozuoti tik veterinarijos gydytojas pagal klinikinius požymius, kontrastines rentgeno nuotraukas, pasikliaudamas ultragarsu bei kitais tyrimais. Deja, kartais rentgenu neįmanoma įžiūrėti nedidelių plastmasės ar gumos gabaliukų, drobės skiaučių. Patikimesnė tokiu atveju gastroskopija.
Kadangi išoriškai žarnyno nepraeinamumo požymiai panašūs į enterito arba kolito (storosios žarnos uždegimas), jokiu būdu augintinio negydykite patys, būtinai atlikite tyrimus.
Gydymo tikslas – kuo skubiau pašalinti nepraeinamumą sukėlusį svetimkūnį bei atstatyti organizmo funkcijas. Priklausomai nuo pažeidimo vietos ir susirgimo trukmės, naudojamos klizmos. Prireikus, operuojama, o kartais net šalinama nekrozės apimto žarnyno dalis.
Svarbiausia kuo greičiau kreiptis i specialistus, nes kiekviena uždelsta valanda mažina viltį gyvūnui išgyventi. Nusilpusį gyvūną daug pavojingiau operuoti, jis sunkiau sveiksta.
