Nors lesyklos paukščiams nėra naujiena, tačiau Aplinkos ministerija gauna daug gyventojų klausimų, kaip reikia įrengti lesyklas, kokį maistą į jas berti ir pan. Į gyventojų dažniausiai užduodamus klausimus atsako Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos departamento Biologionės įvairovės skyriaus vedėjas Selemonas Paltanavičius.
– Kokia turėtų būti lesyklos konstrukcija?
– Iš tikrųjų visai nesvarbu, kokia lesykla įrengiama paukščiams – jeigu ji jų nebaido ir naudojamas tinkamas lesalas, sparnuočių visada bus daug. Jos konstrukciją apibrėžti sunku, nes nustatyto lesyklų tipo nėra. Tai gali būti visų įsivaizduojama klasikinė, namelį be šoninių sienų primenanti lesykla, gali būti lesyklos iš gamtinės medžiagos, iš pačių įvairiausių apyvokos daiktų. Kokią daryti lesyklą, dažniausiai lemia turimos medžiagos bei vieta, kurioje ji bus pritvirtinta. Ne mažiau svarbus akcentas – paukščių rūšys, kurios potencialiai gali lankytis šioje vietoje.
Prie lango, turėklo, namo sienos tvirtinama lesykla turėtų būti lengva, deranti prie aplinkos, geriausiai medinė. Kieme, ypač uždarame, apsuptame medžių ar gyvatvorės, statoma didelė lesykla. Ji gali būti su stogeliu, tačiau puikiai tiks ir be stogo įrengta lesykla – paprasta, plokščia, su krašteliais. Nuo jos gali tekti kasdien valyti sniegą, tačiau be to neapsieisime ir prižiūrėdami kitokias lesyklas. Plati atvira lesykla patraukli daugeliui paukščių, kuriems svetima uždara erdvė (pastogė) – juodagalvei sniegenai, svilikui, čimčiakams, šiaurės kikiliams, geltonosioms startoms.
– Iš kokių medžiagų turėtų būti pagaminta lesykla?
– Lesyklas galima gaminti iš plastmasinio vamzdžio (ar butelio) – jos patraukliausios įprastoms uoksinėms rūšims ir nepasiekiamos kėkštui, riešutinei, kitiems varniniams paukščiams bei stambesniems geniams. Kai kas lesyklai panaudoja tuščią kartoninę pieno pakuotę, kuri, nors ir nėra graži, tačiau savo funkciją atlieka. Svarbiausia – tokias trumpaamžes lesyklas nepamiršti surinkti atėjus pavasariui ar joms visiškai suirus žiemą.
– Parduotuvėse yra pagamintų įvairių lesyklų. Kaip išsirinkti geriausią?
– Iš tiesų dabar galima nusipirkti pačių įvairiausių serijinės gamybos lesyklų. Jos patogios, patvarios, tačiau tai – ne mūsų rankomis daryta paukščių globos priemonė. Ji suteiks mažiau džiaugsmo tiems, kurie mėgsta pritaikyti buityje panaudotą tarą ar kitokį nebereikalingą daiktą, kurie mėgsta meistrauti, pagaminti ką nors įdomaus.
– Kaip įrengti miške paukščių lesinimo aikštelę?
– Atviroje, bet nedaug nuo krūmų ar medžių nutolusioje vietoje gali būti įrengiama paukščių lesinimo aikštelė. Nuvalytoje bent 4 kv. m aikštelėje pilamos pabiros, surinktos žolių sėklos, žiemą šis maistas paįvairinamas saulėgrąžomis. Tokioje aikštelėje mėgsta lankytis daugelis atvirus plotus mėgstančių paukščių, kai kada net kurapkos. Tačiau čia būtinai lankysis ir zylės, bukučiai, geniai, kėkštai. Tokiose aikštelėse paukščius dažnai puola paukštvanagiai, todėl jos kraštuose galima pastatyti eglutes, į sniegą įsmeigti eglės ar spygliuotų medžių šakų. Taip pat gali būti įrengiama ir kitų lesyklų aplinka.
– Kokį lesalą galima duoti paukščiams?
– Paukščių lesalas turi būti kuo natūralesnis, nesupelijęs, nesugedęs, be jokių prieskonių ar priemaišų. Daugelis paukščių mielai lesa pakabintus riebalus. Medžiotojai tam naudoja šviežiai nuluptus šernų kailius, kuriuos paukščiai greitai taip nuvalo, kad juos galima vežti išdirbti.
Daugelis paukščių žiemą lesa skaldytus grūdus, kruopas, tačiau geriausia berti kuo įvairesnį jų mišinį, kuriame galėtų būti ir kanapių, saulėgrąžų, neapdorotų sorų grūdų. Jei nėra tokios galimybės, galima pagaminti batono ir nesūdytų riebalų mišinį, kurį paukščiai mėgsta kapoti.
Pats didžiausias skanėstas paukščiams – saulėgrąžų sėklos, kurias lesa visi be išimties lesyklos lankytojai. Kai kurie gamtos mylėtojai kasmet augina dešimtis saulėgrąžų ir saugo neišlukštentus jų graižus. Pakabintas toks graižąs tampa savotiška lesykla.
– Kuo svarbi tokia gyventojų parama sparnuočiams?
– Paukščių lesykla – lyg įžadai sparnuočiams, kad jais rūpinsimės iki pavasario. Pripratę prie mūsų teikiamos pagalbos, jie jos tikėsis visada. Negalime jų apvilti. Tik prisiminkime, kiek daug bus džiaugsmo širdyse, kai jie savo skambiomis giesmėmis kartu su mumis sveikins atėjusį pavasarį.
Lietuvoje paukščius kol kas lesina ir globoja tik nedaugelis. Lesyklos kiemuose, soduose, palangėse turėtų tapti įprastu reiškiniu – taip jau seniai yra daugelyje Europos šalių. Tokiose vietose paukščių gausa būna taip pat daug didesnė.
