„Viskas prasidėjo nuo to, jog aplankiau Pietų Afrikos Respubliką, kurioje žirafas ir daugybę kitų egzotiškų gyvūnų – liūtų, leopardų, zebrų, dramblių, galima pamatyti vykstant į safarį po įspūdingus nacionalinius parkus.
Grįžusi susimąsčiau apie tai, kad ne kiekvienas žmogus gali leistis į tokią kelionę, tačiau beveik visi turi galimybę dalį gyvūnų pamatyti Kauno zoologijos sode. Jame buvau tik vaikystėje, taigi po daugelio metų pertraukos smalsumo vedama aplankiau sodą ir supratau, kad reikia padėti tiems gyvūnams sukurti kuo geresnes sąlygas“, – sakė kelionių organizatoriaus „Voyage-Voyage” vadovė Ingrida Navickaitė, kuri tapo savanoriška Lietuvos zoologijos sodo žirafų porelės rėmėja.
Lietuvos zoologijos sodo direktoriaus Aurimo Didžioko teigimu, dar pernai Aplinkos ministerija paskelbė, kad sieks, jog šis zoologijos sodas taptų vienu moderniausių Rytų Europoje, tačiau, netgi gavus reikiamą finansavimą, rekonstrukcijos darbų pabaigos teks laukti iki 2020 metų.
Vien vienos žirafos pašarams per metus zoologijos sodas išleidžia apie 30 tūkst. Litų, o dviems gyvūnams ši suma dvigubinasi. Zoologijos sode dirbantys veterinarai ir biologai rūpinasi žirafų mityba. Žirafų mitybos racione privalo būti daug žalumynų (vantos, šienas, žolė), taip pat joms duodamos morkos, bananai, obuoliai, bulvės, svogūnai, petražolės, duona ir specialus kombinuotasis pašaras žirafoms. Žirafoms labai patinka medžių šakos, nuo kurių jos nuskabo lapus. Zoologijos sode žirafoms įkurta speciali virtuvė, kur gaminamas pašaras būtent joms.
Zoologijos sodas Kaune atidarytas 1938 metais, garsiojo Lietuvos gamtininko Tado Ivanausko iniciatyva, ir iki šiol yra valstybės išlaikoma įstaiga. Per metus sodą aplanko apie 150 tūkst. žmonių. Dalis žmonių zoologijos sodo gyvūnams padeda pervesdami 2 proc. nuo gyventojų pajamų mokesčio.
