„World Press Photo“ paroda. Apsilankykite
Bilietai

Žmonių žiaurumas: septynis šuniukus sukišo į maišą ir paliko per speigą miške

Vandens telkinius padengus ledui, gailestingi gyventojai lesina maisto negalinčius susirasti paukščius. Kiti gi žmonės speigą išnaudoja norėdami atsikratyti nebereikalingais tapusių augintinių.
Jiems reikia namų
per speigą miške išgyvenę šuniukai ieško gerų šeimininkų / Eriko Ovčarenko / BNS nuotr.

„Prašome, kad žmonės verčiau iš karto mums atvestų nebereikalingu tapusį gyvūną ar praneštų, kur atvažiuoti jo paimti. Labai skaudu matyti žiemą, spaudžiant –30 laipsnių šalčiui, prie laiptinės prisiglaudusį ar gatvėse valkataujantį sustirusį šunį“, – apgailestauja Gyvūnų globėjų asociacijos (GGA) prezidentas Vytautas Gustaitis.

Į pranešimus apie gyvūnus ištikusias nelaimes reaguojančiai GGA darbuotojai Lolitai Grėblikienei iki šiol akyse stovi itin žiaurus vaizdas: į maišą įmesti septyni neseniai gimę šuniukai ir palikti miške mirtinai sušalti. Pavyko išgelbėti tik tris. Mieli, gražūs ir sveiki šunys laukia gerų šeimininkų Šv. Gertrūdos gatvėje įsikūrusioje GGA.

Ne tokie beširdžiai žmonės keturkojus atveda į gyvūnų prieglaudą apsimesdami, kad juos rado gatvėje ar prie namų.

Specialistai atkreipia dėmesį, kad, temperatūrai nukritus gerokai žemiau nulio, reikia labai atidžiai prižiūrėti augintinius lauke, ypač, jei jie gyvena namuose. Mat gyvūnai, kaip ir žmonės, gali peršalti, nušalti galūnes. Ypač jautrūs šalčiui šunys. Katės, pajutusios pavojų sveikatai, sugeba susirasti šiltą vietelę ir pasislėpti nuo speigo.

Lesinti reikia nuolat

Daugiausia problemų šaltuoju laikotarpiu kyla dėl liekančių žiemoti gandrų, vandens paukščių. Žmonės juos prisijaukina vasarą šerdami, nors ornitologai primygtinai prašo to nedaryti, todėl gulbės, antys, žąsys neišskrenda į šiltuosius kraštus. Tačiau žiemą žmonėms ne taip smagu jas šerti, todėl paukščiais tenka rūpintis ir specialistams.

„Paukščius reikia šerti nuolat. Jei žmogus palesino šiandien, turi tą daryti ir rytoj, ir poryt. Didelė atsakomybė žiema tenka ir žvejams už ant ledo paliktą žvejybinę įrangą. Kabliukai, blizgės, valas yra labai pavojingi paukščiams. Neseniai iš gulbės kaklo išėmėme trišakį kablį su valu“, – įspėja V.Gustaitis.

Prieš porą metų GGA darbuotojai sugavo, atšildė ir vėl į laisvę pagavo apie 200, pernai – apie 100 gulbių. Jos šeriamos grūdais, kitu lesalu, o gandrai mėgsta žalią mėsą. Per dieną gandras sulesa apie 1,5 kg mėsos.

Gyvas, sveikas ir piktas

Gyvūnų globėjų asociacijos specialistams tenka gelbėti ne tik keturkojus ir paukščius. Praėjusį sekmadienį visuomenės dėmesį prikaustė ledais apšalusio bebro gelbėjimo operacija Vilniuje prie Žvėryno tilto.

Gyvūnas buvo atvežtas į Kaune įsikūrusios GGA patalpas. Paaiškėjo, kad žmonės persistengė. „Paėmė gyvūną iš gamtos, o jam tik reikėjo išpjauti skylę lede, kad papultų į vandenį ir grįžtu namo. Bebras sveikas, gyvas ir piktas – nori į laisvę. Jis turi bene didžiausią riebalinį sluoksnį, todėl tikrai nebūtų sušalęs“, – sakė L.Grėblikienė.

Šiuo metu bebras perduotas Kauno rajone įsikūrusiame vienkiemyje gyvenančiam globėjui. Žmogus gyvūnu rūpinsis iki pavasario. Tuomet jį pagaliau tikimasi paleisti į laisvę. Šalia vienkiemio yra bebrynas.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Testas.14 klausimų apie Kauną – ar pavyks teisingai atsakyti bent į dešimt?
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs