„Nė viena prieglauda Lietuvoje tiek kačių neturi. Nežudau, o jei padedi – mažai neturėsi. Ieškau kur priglausti, nes kitaip šanso išgyventi joms nėra“, – įsitikinusi prieglaudos „Būk mano draugas“ vadovė G.Kučinskienė.
Katės čia gyvena gana laisvai, vaikštinėja po laukus, randa ir visur padėto maisto, medžioja pačios.
Prieglaudoje nakvynei joms įrengtos ir būdelės.
Laukinių kačių problemas Klaipėdoje sprendžia dvi prieglaudos, viena jų būtent G.Kučinskienės, aptarnaujanti šiaurinę miesto dalį, pietinėje miesto dalyje tvarkosi „Nuaras“.
Darbo nė vienai nestinga.
Žmonės skambina ir prašo iš kiemų surinkti kačiukus, teigia, jog katės nešioja ligas, apibraižo mašinas.
Gyvūnų globėja G.Kučinskienė sako, jog katės yra sanitarės, jų visiškai išnaikinti tiesiog nevalia. Tačiau jas šeriantys žmonės turėtų pasirūpinti sterilizacija.
Jau ne vienerius metus šią paslaugą apmoka Klaipėdos miesto savivaldybė.
„Turi būt sterilizuotos būtinai ir gyvent lauke. Negali miestas gyvent be katinų – bus vienos žiurkės, iš patirties žinau. Dirbu čia, Glaudėnų kaime, jau daug metų, o prieš tai buvo tragedija – žiurkės marširavo kaip kareiviai, nors dvigubai mokėjau švaros įmonei ir vis tiek neįmanoma žiurkių atsikratyt. Kai paleidau didelį kiekį katinų lakstyti, per porą metų nėra nė venos žiurkės, – pasakojo ji.
Anksčiau eidavau į vidų ir drebu, matau, eina žiurkė į šuniuko voljerą, atsigeria vandens ir dubenėlio ir išeina, o šuo sėdi kamputy, bijo. Dabar žiurkių nebėra, todėl kariauju, kad katės gyventų laisvai, bet daug žmonių, nenori, parašo skundus savivaldybei, o man nurodo išgaudyti. Taip negalima, turi likti kieme nors 5-10 kačių, o tie, kurie maitina, lai tvarkosi. Kurie myli kates, taip ir darys“.
Anksčiau eidavau į vidų ir drebu, matau, eina žiurkė į šuniuko voljerą, atsigeria vandens ir dubenėlio ir išeina, o šuo sėdi kamputy, bijo.
Ji pabrėžia, jog išnaikinus visas kates, kieme kaipmat atsiras nesterilizuotas katinas ir čia vėl ims veistis nauja vada.
Sterilizuoti gyvūnai į kiemą nieko nebeįsileidžia, be to, baigiasi garsūs morčiaus laikotarpiai.
„Būna kiemuose vyksta toks karas. Yra šaukiančių, klykiančių dėl tų kačių. Pati nuvažiuoju ir klausiu žmonių, kodėl nerašo įstaigoms, kai kirai apdergia jų mašiną, nubrūžina nagais labiau nei katinas.
Katės letenytėm liečiasi, nebraižo. Turi mokėt žmonės priimti gyvūnus, ne vien jiems skirta žemė. Kastruotas gyvūnas turi teisę gyvent lauke“, – įsitikinusi G.Kučinskienė.
Išeitis – sterilizacija
Kol prieglauda užsiimdavo tik savanoriška gyvūnų priežiūra, čia gyveno apie šimtas kačių, tačiau pasirašius sutartį su savivaldybe, jų skaičius dabar triskart didesnis.
„Yra sergančių gyvūnų, kur juos paleisi? Taip ir lieka pas mane. Kibirais atveža kačiukus naujagimius. Nenori, kad būtų prie namo, privačioje valdoje. Ir iš mūsų paima, bet ne tiek, kiek norėtume“, – apgailestavo moteris.
Tiesa, anot G.Kučinskienės, Klaipėdoje vykdant kačių sterilizavimo programą, gyvūnų kiemuose pastaraisiais metais nepalyginamai mažiau nei anksčiau.
Visgi situacija daug sudėtingesnė provincijoje.
Kačių jūra
Gyvūnų globėjai antrina Klaipėdos „Nuaro“ administratorė Gintarė Liutkuvienė.
Jos teigimu, vasarą prieglauda buvo tiesiog perpildyta mažų kačiukų, dabar situacija kiek atslūgo.
Čia glaudžiasi apie 60 kačių. Vasarą jų skaičius siekė apie 90, įstaiga skelbė turinti jūrą kačių.
Pagal sutartį su savivaldybe „Nuaras“ sterilizuoja kiemuose gyvenančias kates pagal programą „Pagauk, sterilizuok, paleisk“.
Pastebima, jog ji duoda naudos – kačių reprodukcija mažėja.
Skaičiuojama, jog kačių pora per metus gali susilaukti iki 60 kačiukų.
„Buvo neseniai atvejis Šilutės rajone. Moteris susirgo COVID-19, išvažiavo į ligoninę, o maitino apie 20 katinų. Vos suplodavo ir jie subėgdavo. Kreipėsi kaimynai, kad paimtume, bet mūsų principas sterilizuoti ir paleisti. Laukinė katė turi gyvent kur pratusi, – kalbėjo G.Liutkuvienė.
– Mums būna sako, kad ateis žiema, joms šalta, aš čia sode maitinau, surinkite dabar. Visada pateikiu pavyzdį, o jei aš jus nuvežčiau į šiltus kraštus, uždaryčiau, atneščiau maisto, ar būtumėt laimingi? Vis tiek norėtumėt namo. Katė laisvės gyvūnas“.
„Nuaras“ buvo surinkęs minėtas kates, sterilizavo ir grąžino atgal į gyvenamą vietą.
Prieglaudoje liko tik keli maži kačiukai.
Kraujomaišos grėsmė
Daug kačių vienoje vietoje kelia ir kitų grėsmių.
Pasak pašnekovės, iš vieno klaipėdiečio buto vasarą buvo paimtos 24 katės.
Tai padaryta su Veterinarijos tarnybos pagalba, nes kaimynai nebegalėjo apsikęsti dvoko iš buto.
Toks skaičius nesterilizuotų kačių – tai ir kraujomaišos grėsmė.
Gyvūnai gimsta ligoti, nes kergiasi giminiškos katės.
„Vien pamaitinti kates nepakanka. Katinėlius reikia ir paskiepyti, nublusinti, nukirminti. Klaipėdoje, Reikjaviko gatvėje, yra didelė problema – katės eina į rūsius, yra blusėtos. Rūsys pakankamai gera terpė daugintis. Jų nesandarumas irgi problema. Katės sulenda, atsiveda mažylius, žmonės užkala. Man yra tekę eiti gaišenų surinkti“, – pasakojo moteris.
G.Liutkuvienės teigimu, sterilizacijos programa tendencingai kasmet sumažina kačiukų skaičių apie 15 procentų.
Tiesa, vis dar pasitaiko atvejų, kai kates globojančios moterys neleidžia paimti ir sterilizuoti laukinių kačių, o globėjus pasitinka keiksmais.
Kačių rojus – provincijoje
Situacija, anot pašnekovės, daug prastesnė už didmiesčių ribų – Kretingoje, Palangoje, Mažeikiuose, Skuode.
„Kretingą ir Palangą įvertintume kaip kačių miestus, o kuo giliau į provinciją, tuo prasčiau. Vienkartinius važiavimus turėjom į Mažeikius, „glūdus miškas“ su gyvūnų priežiūros suvokimu, kaip ir Skuode. Ten ir pasirodo tikrieji laukinių kačių mastai. Prieglauda be bendruomenės nieko viena nepadarys“, – sako G.Liutkuvienė.
Atstovės įsitikinimu, kalbos, jog būtinas visuotinis gyvūnų ženklinimas yra beprasmės kol nebus visuotinės sterilizacijos.
„Mes sakome – tai utopija, nes vienas paženklintas atsiveda krūvą nepaženklintų. Mažeikiai, Skuodas.... Jei surinktume visas kates, kiek hektarų turėtų užimti prieglauda? Visam pasauly ši programa veikia, tai vienintelis veiksmingas būdas sumažinti populiaciją“, – sako G.Liutkuvienė.
