„Yra visa eilė techninių ir teisinių klausimų, susijusių su galimu įkalintųjų perkėlimu iš Gvantanamo į Šengeno erdvę. Šis procesas vyksta, manau, kad jis užsitęs, nebus greitas ir staigus“, – trečiadienį po susitikimo su prezidentu Valdu Adamkumi sakė Užsienio reikalų ministerijos vadovas.
Jis sakė nenorįs spėlioti, kiek šis procesas gali užtrukti, tačiau pažymėjo, kad tai yra „mėnesių“ reikalas".
„Kaip aš minėjau, tai yra ne dienų ir ne savaičių, o mėnesių reikalas. Šiuo metu JAV administracija vykdo teisinį įvertinimą asmenų, jų buvimo vietoje, vykdo įvertinimą keliamų rizikų atžvilgiu. Todėl tikrai nenoriu užbėgti įvykiams už akių ir manau, kad už kelių mėnesių turėsime daugiau informacijos“, – dėstė V.Ušackas.
Aukšto lygio ES delegacija, apsilankiusi Vašingtone kovo viduryje, aiškinosi, kaip JAV institucijos nusprendė, jog apie 60 iš daugiau nei 240 Gvantaname laikomų asmenų gali būti paleisti, taip pat kodėl jų negali priimti Jungtinės Valstijos.Pasak URM vadovo, pirmasis JAV ir Lietuvos susitikimas šiuo klausimu įvyko prieš porą savaičių Vilniuje. Lietuva vasario 5 dieną gavo prašymą priimti du sulaikytuosius Gvantanamo kalinius. Nepatvirtintomis žiniomis, minėti asmenys – uzbekų tautybės.
V.Ušackas anksčiau yra sakęs, kad minėti du kaliniai nekelia grėsmės Lietuvos nacionaliniam saugumui. Jo teigimu, bus svarstoma galimybė suteikti jiems politinį prieglobstį. Pasak ministro, derybos su JAV bus dvišalės, tačiau ketinama atsižvelgti ir į bendrą ES poziciją šiuo klausimu.
ES šalys pasveikino JAV prezidento Baracko Obamos sprendimą uždaryti sulaikymo centrą, veikiantį Kubos Gvantanamo įlankoje įsikūrusioje JAV karo laivyno bazėje, taip pat pareiškė esančios pasirengusios padėti įgyvendinti šį sprendimą.
27 Bendrijos šalių įstatymai labai skirtingi, todėl jos siekia priimti bendrą poziciją, kokią geriausią pagalbą Vašingtonui būtų įmanoma suteikti, taip pat laukia oficialaus prašymo priimti buvusius kalinius.
Aukšto lygio ES delegacija, apsilankiusi Vašingtone kovo viduryje, aiškinosi, kaip JAV institucijos nusprendė, jog apie 60 iš daugiau nei 240 Gvantaname laikomų asmenų gali būti paleisti, taip pat kodėl jų negali priimti Jungtinės Valstijos.
Pasak Vašingtono, buvusius kalinius gali tekti perkelti į kitas šalis, nes tėvynėje jiems gali būti įvykdyta mirties bausmė, o kai kurie gali būti teisiami JAV teismų. Dalies sulaikytųjų tikriausiai nebus įmanoma teisti, perkelti arba paleisti.
Kai kurios ES šalys pareiškė esančios beveik pasiruošusios priimti buvusius kalinius, laikantis griežtai nustatytų sąlygų. Bendrija taip pat aiškinasi kitas galimybes, tokias kaip lėšų skyrimą kitoms šalims, kurios būtų pasiruošusios priimti Gvantaname laikytus asmenis.
Gvantaname beveik nebeliko ES šalių pilietybę turinčių asmenų, o Bendrijos narės gali reikalauti nepriklausomai įvertinti buvusių kalinių galimai keliamą grėsmę, pasinaudojant JAV žvalgybos duomenimis.
Jeigu šios sąlygos būtų patenkintos, buvusiems kaliniams gali būti suteikta teisė būti ES šalyse, tikriausiai suvaržant jų galimybes judėti Šengeno erdvėje arba nustatant stebėjimo režimą.
Kai kuriems taip pat gali būti 1–3 metams suteiktas pabėgėlių arba saugomų asmenų statusas, taip pat imtasi priemonių, turinčių padėti jiems integruotis į visuomenę.
ES taip pat pageidauja garantijų, kad likę kaliniai nebus perkelti į kokią nors kitą panašią ir ne mažiau prieštaringai vertinamą įstaigą, tokią kaip Bagramo sulaikymo centras Afganistane.
