Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos (LŠTA) prezidento Vytauto Stasiūno teigimu, ramiai naujojo šilumos sezono laukia tik gyvenantys naujuose ar renovuotuose namuose bei rajonų, kuriuose šiluma gaminama deginant biokurą, gyventojai. Pastariesiems šiluma nebrangs, už vieną kilovatvalandę (kWh) teks mokėti apie 18–20 ct.
Miestuose, kur šiluma gaminama deginant gamtines dujas, vienos kWh kaina gerokai didesnė – nuo praėjusį šildymo sezoną buvusios vidutinės 24 ct/kWh ūgtelėjo iki 27–30 ct/kWh.
Nebeturi rezervų?
LŠTA vadovo teigimu, šilumos tiekimo įmonėms nebeliko rezervų, kaip sumažinti šilumos kainas. Esą daugiausia per pastarąjį dešimtmetį tiekėjai investavo į šilumos šaltinius ir trasas ir tos investicijos leido sąnaudas kasmet sumažinti apie 500 mln. Lt.
„Dabar gyventojai per sezoną nuperka šilumos už 1 mlrd. Lt, o jei įmonės nebūtų investavusios, gyventojams reikėtų mokėti 1,5 mlrd. Lt. Tarkime, dabar 60 kv.m buto sąskaita yra 420 Lt, bet jeigu įmonės nieko nebūtų dariusios, reiktų mokėti apie 600 Lt. Juk namai nešiltinami, kokie buvo pastatyti apie 1970 metus, tokie ir yra šiandien“, – teigė V.Stasiūnas.
Panašios nuomonės yra ir Vilniaus savivaldybės Aplinkos ir energetikos departamento laikinasis direktorius Kęstutis Karosas. Jo teigimu, pasirašant Vilniaus šilumos ūkio nuomos sutartį numatytos ir investicijos – „Vilniaus energija“ iki 2017 m. privalo investuoti apie 576 mln. Lt. Esą nuomotojas jas jau įvykdė beveik 90-čia procentų.
Daugiausia šių lėšų ir buvo skirta renovuoti susidėvėjusias šilumines trasas. „Keičiant trasas šilumos nuostoliai sumažėjo nuo 20 iki 12 proc. Skandinavijos šilumos ūkyje nuostoliai siekia 10–12 proc. Tad daugiau investuoti į trasų šiluminę izoliaciją yra nenaudinga. Nes jeigu ir sumažinsime nuostolius iki 10 proc., tam turėsime investuoti milijardą litų, kuris šilumos kainą ne sumažins, o padidins“, – teigė K.Karosas.
Vilnius: simboliškai atpigo
„Vilniaus energija“ pranešė, kad šiluma spalio mėnesį, kai prasidės šildymo sezonas, šiek tiek pigs – mažiau nei 1 proc.
Šiluma, tiekiama iš individualių, vartotojams priklausančių šilumos punktų, pigs nuo 28,31 ct/kWh iki 28,14 ct/kWh. Šilumos, tiekiamos iš individualių, šilumos tiekėjui priklausančių šilumos punktų, kaina kris nuo 30,32 ct/kWh iki 30,16 ct/kWh.
Tačiau šilumos kainos sumažėjimas gali būti laikinas. „Vilniaus energijos“ komercijos direktorius Rimantas Germanas tvirtina, kad iš šilumos kainos tik 5 centai atitenka šilumos tiekėjui ir pastarasis nebeturi, kaip sutaupyti bent dalį šios sumos. „Nebent darbuotojams atlyginimų nemokėtume, tuomet vienas centas nusibrauktų. Arba remonto atsisakytume, tada gal šiemet nesprogs, bet po kelerių metų kuri nors šiluminė trasa tikrai sprogs“, – aiškino R.Germanas.
R.Germano teigimu, bandant sumažinti sąskaitas už šilumos energiją nereikia išradinėti dviračio, užtenka remtis kitų šalių patirtimi. Esą renovavus namus šilumos būtų sunaudojama mažiau, o naudojant biokurą ji būtų pigesnė. Tačiau tam reikia politinės valios.
„Nieko neskaičiuodami, o tiesiog pasižiūrėję į šios dienos kainas, matome, kad kainos, kai šilumos energija gaminama deginant gamtines dujas ir biokurą, skiriasi beveik dvigubai“, – teigė R.Germanas.
Kol kas nėra aišku, kiek brangiau teks mokėti už šilumą Klaipėdoje šį sezoną.
Vilniečiai praeitą šildymo sezoną vidutiniškai mokėjo po 23 ct/kWh, šiemet rugpjūčio mėnesio duomenimis kaina išaugo iki 28 ct/kWh. Anot V.Stasiūno, ši kaina galioja visiems, tačiau tokio pat ploto butuose gyvenantys vilniečiai moka skirtingai. Tarkim, praeitą sezoną naujame 60 kv.m bute gyvenusi šeima už šildymą mokėjo apie 138 Lt, šiemet jų sąskaitos išaugs vidutiniškai iki 168 Lt, o nerenovuotame sename name gyvenantys vilniečiai priversti mokėti gerokai daugiau. Praeitą sezoną jų sąskaita už 60 kv.m buto šildymą per mėnesį siekė apie 345 Lt, šį bus jau apie 420 Lt.
Kaunas: šildymas brangs
Vasarą Kauno politikų ir valdininkų įžiebtos viltys, kad modernizuojant miesto šilumos ūkį galbūt mažės šildymo kainos, bliūkšta. Jos galbūt kada nors ir mažės, tačiau ne artimiausiais metais. O šią žiemą už šildymą kauniečiai mokės daugiau nei praėjusį sezoną.
Tai paaiškėjo šilumos tiekėjai „Kauno energijai“ patvirtinus nuo spalio 1 d. įsigaliojančias naujas šilumos kainas. Palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, už 1 kilovatvalandę kauniečiai mokės 1,77 centais brangiau, kai šiluma tiekiama iš vartotojams priklausančių individualių šilumos punktų, ir 2,93 centais brangiau, kai šiluma tiekiama iš tiekėjui priklausančių šilumos punktų.
Kai šiluma tiekiama iš vartotojams priklausančių individualių šilumos punktų, šilumos kaina sudarys 28,92 ct/kWh, su PVM, o galutinė vienanarė šilumos kaina, kai šiluma tiekiama iš tiekėjui priklausančių grupinių ar individualių šilumos punktų, – 31,1 ct/kWh.
Nors konkreti suma už šildymą labai priklauso nuo pastato, šilumos sistemos būklės, oro temperatūros, skaičiuojama, kad vidutinio 60 kv. m ploto buto šildymas gali brangti maždaug 50 litų, palyginti su praėjusia žiema.
Gamybos sąnaudos Kaune sudaro apie 80 proc. galutinės šilumos kainos, todėl šilumos kaina žymiai sumažėtų atpiginus šilumos gamybą, t.y. dujas perkant mažesne kaina.
Tačiau kol dujas Kauno termofikacinei elektrinei, kurioje pagamintą šilumą perka ir ja kauniečius aprūpina „Kauno energija“, tiekia monopolininkė „Gazprom“, tikėtis kuro kainos mažėjimo neverta. „Gazpromui“ tenka apie 73 proc. kauniečių už šildymą sumokėtų pinigų.
Šilumos tiekimo tinklų modernizavimas šildymo kainai įtakos iš esmės neturi, nes nuostolių tinkluose neįmanoma staiga sumažinti tiek, kad tai žymiau paveiktų šilumos kainą. Be to, į tinklų atnaujinimą tenka investuoti milijonines lėšas, kurios taip pat įskaičiuojamos į šilumos kainą.
Realiau miestiečiams tiekiamą šilumą atpiginti įrengus alternatyvius šilumos gamybos būdus. „Kauno energija“ Petrašiūnų elektrinėje ketina įrengti biokuru kūrenamą kogeneracinę jėgainę ir biokuro deginimo įrenginius bendrovei priklausančiose „Inkaro“ bei Noreikiškių katilinėse.
„Įgyvendinus šiuos projektus būtų sukurtos prielaidos mažinti šilumos kainą vartotojams“, – tikina „Kauno energijos“ atstovas ryšiams su visuomene Ūdrys Staselka.
Klaipėda: liūdno rekordo nebus
Prognozuojamas brangymetis kelia siaubą ir klaipėdiečiams. Tačiau šilumininkai nerimo nekursto ir šilumos kainos rekordo neprognozuoja.
Kol kas nėra aišku, kiek brangiau teks mokėti už šilumą Klaipėdoje šį sezoną.
„Kitą mėnesį kaina tikrai nedidės, o toliau niekas nežino. Kol kas dujų kaina kyla, bet metų pabaigoje gali pradėti mažėti“, – sakė bendrovės „Klaipėdos energija“ Klientų aptarnavimo centro vadovas Virginijus Zutkis. Jis įsitikinęs, kad drastiško kainos šuolio šiemet nebus ir ji nepasivys 2009 metų vasarį buvusios kainos. Tuokart pasiektas pikas – 25,22 centai už kilovatvalandę. Dabar klaipėdiečiai moka 22,95 centų be PVM.
„Klaipėdos energija“ pastaruosius šešerius metus investuoja po keliolika milijonų gamybos ir tiekimo įrenginiams atnaujinti – tiesiamos naujos trasos, rekonstruojami šildymo katilai. Siekiama, kad šiluma būtų gaminama efektyviau ir pavyktų sumažinti jos nuostolius.
Šiemet gamybos ir tiekimo įrenginių atnaujinimui skirta 19 mln. Lt. Didžioji dalis šių lėšų – apie 15 mln. Lt – naudojama šilumos trasų rekonstrukcijai. Jau panaudota beveik 12 mln. Lt. Iš jų 3,64 mln. Lt – Europos Sąjungos paramos lėšos.
„Mūsų svarbiausias tikslas – sumažinti šilumos nuostolius ir užtikrinti nenutrūkstamą šilumos tiekimą, kad išvengtume tokių nelaimių, kokia buvo nutikusi prieš keletą metų Telšiuose. Visos investicijos galiausiai atsiliepia ir galutinei šilumos kainai, kurią sumoka vartotojai“, – aiškino V.Zutkis.
Šiuo metu patiriami šilumos nuostoliai sudaro 12 proc. ir artėja prie Skandinavijos šalių vidurkio, kuris siekia 10–12 proc.
Iki šio rugsėjo Klaipėdoje iš viso jau renovuota 66,5 km šilumos trasų, šiemet bus atnaujinta 3,6 km. Tačiau dar teks investuoti ne vieną dešimtį milijonų, nes dar laukia daugiau kaip du trečdaliai senų vamzdynų. Prasčiausia situacija – šiaurinėje miesto dalyje, kurioje daugiausia senos statybos namų. Pirmumo sąrašą energetikai sudaro radę įtrūkių kasmet vasaros pradžioje atlikdami hidraulinius bandymus.
Kaip sumažinti sąskaitas?
Specialistai siūlo ir kitų galimybių, kaip būtų galima sumažinti sąskaitas už šildymą. Tarkime, sumažinus temperatūrą butuose bent vienu laipsniu sąskaitos sumažės 5 proc.
Savo indėlį gali įnešti ir namų administratoriai bei patys gyventojai. Jeigu nesiruošiama namo renovuoti, būtina bent patikrinti, ar stogas ne kiauras, ar laiptinėse sandarūs langai, nes jie dažnai, ypač bendrabučiuose, užkalti fanera, įdėti suskilę stiklai. O laiptinėse radiatoriai didžiuliai, jie pleška šilumos sezono metu ir ta šiluma kiaurai per langus išeina.
Taip pat patariama izoliuoti rūsiuose esančius vamzdynus, nes ten kartais būna šilčiau, negu butuose.
Patarimai norintiems gyventi šilčiau:
1. Neužstatykite radiatorių baldais ir dekoratyvinėmis grotelėmis. Tai trukdo šilumai sklisti į kambarį;
2. Už radiatorių įrenkite šilumą atspindinčius ekranus, į balkono duris įstatykite šilumą izoliuojančios medžiagos intarpus;
3. Didesnių matmenų baldus statykite prie lauko sienų;
4. Patalpas geriau vėdinti intensyviai, bet trumpai, negu vėdinti ilgą laiką;
5. Neuždenkite radiatorių užuolaidomis. Tada šiltas oras pateks į kambarį, o ne kils į viršų šaltu lango paviršiumi;
6. Šilumos srautą pro langą galima sumažinti, įstačius papildomą stiklą ar skaidrią plėvelę tarp stiklų;
7. Žiemą nakčiai nuleiskite pakeliamas žaliuzes, jei jas esate įsirengę. Dvigubo įstiklinimo langas su nuleistomis žaliuzėmis prilygsta trigubo įstiklinimo langui;
8. Ventiliatorių virš viryklės naudokite tik gamindami valgį, nes jis ištraukia šilumą;
Užsandarinkite langų ir durų plyšius.
