Masyvo lentos – sveikos, neklijuotos lentos iš medžio masyvo. Nuo seniau naudotų medžio masyvo lentų jos skiriasi tuo, kad dabar yra ruošiamos pasitelkiant naujas gamybos technologijas. Medžio masyvo lentų kokybė šiandien yra griežtai kontroliuojama. Ją lemia pjovimo būdas (tangentinis ar spindulinis), leidžiamas persimetimo procentas, įtrūkimų, šakelių, patamsėjimų ir šakų kišenėlių skaičius. Būtent į tai reikėtų atkreipti dėmesį, siekiant įsigyti kokybiškas medžio masyvo lentas.
Grindims rekomenduojama rinktis A arba B klasės lentas. A klasės lentos šakų gali turėti labai nedaug, jos retai išsidėsčiusios ir visos iš dalies arba visai suaugusios su mediena. B klasės lentose šakų gali būti šiek tiek daugiau ir gali pasitaikyti „negyvų“ iškrentančių šakų.
Šakotumas yra viena didžiausių medienos bėdų, tačiau, kaip pastebėjo E. Godelaitis, jeigu norisi vientiso ir blizgančio paviršiaus, ant grindų reikia kloti plastmasę... Medis yra gyvas ir jis juda. Kuo pigesnės lentos, tuo didesnis jų šakotumas, tuo lentos labiau deformuojasi, reaguodamos į aplinką. O tai reiškia, kad kinta jų matmenys.
Mūsų klimato sąlygomis išvengti plyšių beveik neįmanoma, o žiemą medienai susidaro beveik kritinės sąlygos: butuose šildo radiatoriai, langai labai sandarūs, plastikiniai, oro drėgmė gali sumažėti iki 20 procentų, o optimaliomis sąlygomis ji turi būti 40–50 proc.
Dėl didelės drėgmės medžio masyvo lentos neklojamos drėgnose patalpose: vonios kambariuose, dušuose, saunose ar kitur, kur gali kauptis drėgmė. Atspariausi temperatūrų skirtumams ir drėgmei laikomi medžiai, kuriuose gausu sakų: ąžuolai, tikai, paprastieji plienmedžiai, akmenmedžiai. Greičiausiai pažeidžiamomis laikomos šviesios medienos rūšys ir vaismedžiai.
