Trečdalio lūkesčiai realūs
Atėjus rudeniui vis dažniau prisimenamas artėjantis šildymo sezonas, o brangstantys gamtiniai ištekliai ir augančios šilumos kainos skatina ieškoti būdų taupyti. Lietuvos gyventojų nuomonės tyrimo duomenys rodo, kad trečdalis Lietuvos gyventojų realistiškai vertina būsto atnaujinimo programas ir žino, kad po daugiabučių renovacijos jie galėtų sutaupyti apie pusę kas mėnesį šildymui skiriamų lėšų.
Tiksliausiai būsto atnaujinimo naudą suvokia 25-46 metų amžiaus aukštąjį išsilavinimą įgiję ir vadovaujančias pareigas užimantys miestų ir rajonų centrų gyventojai. Be to, tyrimas rodo, kad namų šiluma ir mažesnėsmis išlaidos labiau linkę rūpintis moterys.
„Trečdalio apklaustų gyventojų lūkesčiai atitinka realią situaciją, nes atnaujintuose daugiabučiuose šilumos sąnaudos sumažėja beveik per pusę. 25 procentai sutiktų atnaujinti būstą, jei po renovacijos pavyktų sutaupyti netgi mažiau, negu iš tikrųjų sutaupoma pagal šiuo metu vykdomus renovacijos projektus. Lietuvos gyventojų nuomonės tyrimo duomenys rodo, kad sutaupyti pinigai už šildymą ir padidėjęs pastato energetinis efektyvumas yra vieni pagrindinių motyvų, skatinančių gyventojus įsitraukti į daugiabučių modernizavimą. Jiems taip pat svarbus ir valstybės paramos dydis“, – sako Jurgita Balzgienė, „Swedbank“ skolinimo smulkiam verslui skyriaus vadovė.
Gyventojai taupyti šilumą norėtų ne tik investuodami į namų renovavimą, bet ir kitais būdais
Dešimtadaliui – tas pats
Tyrimo duomenimis, didesnis nei 61 proc. sąnaudų už šildymą mažėjimas modernizacijai paskatintų 21 proc. tyrimo dalyvių. Dalis gyventojų (17 proc.) būstą atnaujinti sutiktų net jeigu sąnaudos už šildymą sumažėtų nuo 26 iki 40 proc. 8 proc. respondentų pritartų modernizacijai, jei sąnaudos už šildymą mažėtų bent nuo 10 iki 25 proc. Savo nuomonės nepareiškė arba teigė, kad sumažėsiančios sąnaudos už šildymą neturi įtakos jų apsisprendimui pradėti modernizaciją, atitinkamai po 12 ir 8 proc. tyrimo dalyvių.
Būsto ir urbanistinės plėtros agentūros (BUPA) duomenimis, iki šiol įgyvendinti daugiabučių namų atnaujinimo projektai leidžia šilumos sąnaudas pastatuose sumažinti vidutiniškai 42 proc., o santykinės investicijos į juos siekia apie 300-400 litų už kvadratinį metrą šildomo pastato ploto. „Rengiant daugiabučio atnaujinimo projektą, gyventojai turi patys pasirinkti, kokius darbus ir už kokią sumą norėtų atlikti, o banko specialistai nuo pat pirmųjų modernizacjos žingsnių dalyvauja gyventojų susirinkimuose, teikia konsultacijas projekto finansavimo klausimais ir padeda parengti būtinus dokumentus“, – sako J. Blazgienė.
Pigiau ne visada geriau
Pasak BUPA projektų valdymo skyriaus vedėjos Simonos Iržikevičiūtės, gyventojai dažnai renkasi pigesnius pastato atnaujinimo variantus, todėl ne visada pasiekia norimą šilumos sąnaudų sumažėjimą. „Tarkime, jeigu pakeisime langus ir duris bei sutvarkysime šilumos punktą, tai tikėtina, kad namas pasieks aukštesnę klasę, bet sutaupys tik apie 20 proc. energijos, o investicijos šiems darbams sieks maždaug 3 – 5 tūkst. litų butui. Analogišką rezultatą galima pasiekti ir apšiltinus sienas, bet daugiau nieko nekeičiant. Tokiu atveju energijos bus sutaupoma apie 25 – 35 proc., bet investicijos vienam butui sudarys jau 8 – 10 tūkst. litų“, – sako S.Iržikevičiūtė.
Ji pateikia skaičiavimus, jog tipinis 5 aukštų 30 butų namo, kurio šildomas plotas siekia 1645 kv. m., modernizavimas beveik 30 procentų – nuo 159 kW iki 112 kW leido sumažinti šilumos poreikį ir pasiekti ne žemesnę energetinio naudingumo klasę už D.
Gyventojai taupyti šilumą norėtų ne tik investuodami į namų renovavimą, bet ir kitais būdais, kuriems nereikia daug pinigų, tačiau didžioji dauguma jų nežino, kaip tai padaryti.
Bendrovės RAIT atliktos Lietuvos gyventojų nuomonės apklausos duomenys rodo, kad nors daugiau nei pusė (57 proc.) apklaustų miestų gyventojų teigė šiemet ketinantys imtis aktyvių veiksmų, kad savo namuose sutaupytų brangios šilumos energijos, tačiau net 74 proc. jų prisipažino nežinantys, kaip tą padaryti.
Efektyvaus šilumos vartojimo klausimas aktualesnis didžiųjų miestų – Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos – gyventojams. Taupyti ketina 65 proc. apklaustų šių miestų gyventojai. Nežinančių, kaip tą padaryti, dalis išlieka tokia pati – 72 proc.
Procesas juda
Šiuo metu Lietuvoje atnaujinta daugiau kaip 400 senų daugiabučių. Naujojoje Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programoje dalyvauja 128 tokių namų savininkų bendrijos. 27 iš jų jau vykdo darbus, 25 – rangos darbų konkursus, 52 ruošia techninius projektus.
