Spalio mėnesį vidutinė šildymo kaina Lietuvoje su Pridėtinės vertės mokesčiu (PVM) sieks 25,5 cento už kWh. Iš Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (VKEKK) skelbiamų šilumos kainų išklotinių matyti, kad, rugsėjo duomenimis, mažiausiai Lietuvoje už šilumą moka Molėtų gyventojai – 18,92 cento už kWh. Taip yra todėl, kad Molėtai vieninteliai šalyje šildymui naudoja tik biokurą.
Tačiau kitų savivaldybių, naudojančių palyginti didelį kiekį alternatyvaus kuro, gyventojai itin mažomis sąskaitomis džiaugtis negali. Pavyzdžiui, Lazdijai šildymui naudoja 99 proc. biokuro, tačiau lazdijiečiai už šilumą moka gerokai brangiau nei molėtiškiai – 25,44 cento už kWh.
Šilumininkų pateikiamos sąskaitos nedžiugina ir Biržų gyventojų, kurių namai 76 proc. šildomi biokuru. Biržiečiams už kWh tenka mokėti net 31,99 cento. Kazlų Rūdą šildančios katilinės naudoja 70 proc. alternatyvaus kuro, tačiau šiluma čia atsieina 31,80 cento už kWh. 80 proc. biokuro naudojantiems švenčioniškiams tenka mokėti 23,27 cento už kWh.
Vilniaus ir Kauno gyventojams šiluma atsieina panašiai – po 28,31 ir 28,51 cento už kWh, nors kauniečių namai tik 2 proc. šildomi biokuru, o vilniečių – 11 proc. Klaipėdos katilinės alternatyvaus kuro apskritai nenaudoja, tačiau uostamiestyje šiluma pigesnė – 25,02 cento už kWh.
Brangiausiai šiluma Lietuvoje kainuoja prieniškiams. Vos 12 proc. alternatyviu kuru šildomo miesto gyventojai moka 36,46 cento už kWh.
Poreikis – nedidelis
Didelį kiekį biokuro naudojančios, bet mažomis kainomis pasigirti negalinčios įmonės „Lazdijų šiluma“ direktorius Virgaudas Šerėnas „15min“ teigė, kad kainas šiame mieste išaugino mažas šilumos poreikis. „Galėtume pagaminti žymiai daugiau šilumos, bet niekam tiek nereikia, todėl negalime mažinti kainos. Brangsta ne tik dujos ir nafta, bet ir biokuras. Turime tris katilines, taigi, tenka išlaikyti nemažai darbuotojų“, – priežastis vardijo V.Šerėnas.
Jo teigimu, gyventojai, bendrovės, įstaigos Lazdijuose stengiasi taupyti šilumą. „Poreikis vis mažėja. Lazdijai – mažas miestelis, čia nėra pramonės, nevyksta didelės statybos. Šilumos neturime kam pasiūlyti“, – skundėsi pašnekovas.
Bendrovės „Litesko“ filialo „Biržų šiluma“ direktorius Remigijus Jakubauskas „15min“ sakė, kad šilumos kainas Biržuose pakėlė šildymui naudojamų dujų kaina. Šis miestas 24 proc. šildomas dujomis. „Tos dujos labai brangios, ir brangsta toliau. Iš tiesų, mums baisu“, – sakė jis.
R.Jakubauskas pridūrė, kad artimiausiu metu prašys VKEKK peržiūrėti šilumos kainą, bet nežadėjo, kad ji taps mažesnė.
Aukštaitijoje biokuras pigesnis
Paprašytas paaiškinti, kodėl panašius biokuro kiekius naudojančiose savivaldybėse taip skiriasi šildymo kaina, įmonės „Molėtų šiluma“ vadovas Juozas Kuliešius „15min“ tikino, jog į šį klausimą atsakyti nėra taip lengva. „Ne mes vieni naudojame biokurą, visa Lietuva juo kūrena. Vienareikšmiškai negalima pasakyti, kas tą kainą lemia“, – sakė jis.
J.Kuliešius atkreipė dėmesį, kad skiriasi ir biokuro kainos. „Tai gali būti lemiantis veiksnys. Aukštaitijoje šis kuras kiek pigesnis, o Žemaitijoje – brangesnis, nes ten mažiau miškų, krūmynais apaugusių laukų“, – svarstė pašnekovas.
99 proc. alternatyviu kuru šildomos Ignalinos gyventojai taip pat sulaukia nedidelių sąskaitų, šilumininkų paslauga jiems kainuoja 19,28 cento už kWh. Įmonės „Ignalinos šilumos tinklai“ generalinis direktorius Leonas Cijūnėlis „15min“ sakė, kad jeigu šildymui tektų naudoti mazutą ar dujas, kaina gerokai išaugtų.
Kainų mažėjimas – ateityje
VKEKK pirmininkės pavaduotojas Danas Janulionis tikino, jog pagrindinė priežastis, kodėl skiriasi šilumos kaina daug alternatyvaus kuro naudojančiose savivaldybėse, yra ta, jog dalis savivaldybių yra gavusios Europos Sąjungos paramą.
„Toms savivaldybėms projektai jau yra atsipirkę, todėl jose šilumininkai gali sau leisti pradėti mažinti kainą. Kitos savivaldybės investavo savo lėšas, kai kuriose jų investicinės sąnaudos yra didesnės nei kuro kainos sumažėjimas, todėl tam tikrą laiką jose šilumos kaina gali būti net didesnė, nei naudojančiose dujas. Tačiau vėliau ji turėtų mažėti“, – „15min“ tvirtino jis.
Kainų skirtumus, anot D.Janulionio, lemia ir alternatyvaus kuro kaina. Kuo brangesnis biokuras, tuo jis geresnis, o tai prailgina šilumos katilo tarnavimo laiką, jį reikia rečiau remontuoti.
„Šilumos kainą sudaro trys paslaugos: gamyba, transportavimas iki gyvenamosios vietos ir pardavimas. Yra savivaldybių, kuriose šilumos gamybos kaina nedidelė, tačiau prasti tinklai, tai irgi gali lemti didesnę kainą“, – teigė D.Janulionis.
