Jame tvirtinama, kad spaudžiantis laikas, siejamas su paskutinę minutę perkamomis dovanos, gali net padėti geriau pasirinkti.
Susidūrę su sudėtingais sprendimais, kai kurie žmonės linkę pasikliauti nuojauta ar intuicija, o kiti mieliau renkasi analitinę prieigą.
Bostono koledžo profesorius Michaelas Pratas, organizacinės psichologijos ekspertas, teigia, kad intuicija gali padėti žmonėms priimti greitus ir efektyvius sprendimus, ypač tose srityse, kur jie turi kompetencijos.
Taigi kai kalbama apie dovanų pirkimą, tai gali padėti pasinaudoti žiniomis, kurias sukaupėte apie šeimą ir draugus.
„Mes dažnai savęs klausiame: „Ko mūsų artimieji nori Kalėdoms?“ Galbūt geriau klausti: „Ką aš žinau apie šį žmogų?“ – teigia M. Prattas.
„Tikėtina, kad žinote labai daug. Daug žinote apie savo tėvus ir vaikus, artimus draugus. Mes nustatėme, kad tokios gilios žinios padeda pagrįsti sprendimus, kuriuos priimame, kai pasikliaujame nuojauta“, – kalbėjo jis.
Jei sutuoktiniui norite nupirkti naują kastuvą, paklauskite savęs: „Ar tai teisinga, ar ne?“ ir pasikliaukite nuojauta. Jūsų intuicija jums padės.
Neseniai atliktuose eksperimentuose mokslininkas su kolegomis tyrė, kaip mums sekasi priimti sprendimus pasikliaujant intuicija ar labiau analitine prieiga.
Anot tyrėjų, neigiamas požiūris į intuiciją kyla iš ankstesnių tyrimų, kurie intuiciją tyrė labai struktūruotų, kelių žingsnių reikalaujančių sprendimų kontekste, pavyzdžiui, matematikoje ar logikoje.
Analitiniai sprendimai labai naudingi, kai reikia dalykus suskaidyti į mažesnes dalis, kas būtina norint išspręsti matematinį uždavinį.
Tačiau intuicija reikalauja žiūrėti į modelius ir visumą, nes tai būtina norint greitai nuspręsti, ar daiktas yra tikras ar padirbtas, gražus ar bjaurus, teisingas ar klaidingas.
„Labai panašiai būna ir perkant dovanas. Čia nėra vieno teisingo atsakymo, kaip sprendžiant matematinį uždavinį“, – sakė M. Prattas.
M. Prattas kartu su tyrėjais Eriku Dane`u iš Rice universiteto ir Kevinu Rockmannu iš George`o Masono universiteto, atliko du eksperimentus, kur tyrė abu metodus, naudojamus priimant paprasčiausius sprendimus, kurie neišsiskaido į mažesnes užduotis.
Kiekvieno eksperimento metu vienos dalyvių grupės paprašyta per trumpą laiką nuspręsti intuityviai. Kitos grupės paprašyta neskubėti ir naudoti analitinę prieigą.
Pavyzdžiui, viename eksperimente moterų ir vyrų paprašyta nuspręsti, ar dizainerių sukurta rankinė yra tikra, ar klastotė. Iš tų eksperimento dalyvių, kurie turėjo keletą originalių rankinių, intuityvieji sugebėjo priimti greitus ir efektyvius sprendimus.
„Jei sutuoktiniui norite nupirkti naują kastuvą, paklauskite savęs: „Ar tai teisinga, ar ne?“ ir pasikliaukite nuojauta. Jūsų intuicija jums padės. Tikėtina, kad jūsų sutuoktinis kastuvo nenori, o jūs nenorite būti tas, kuris jam tą dovaną įteiks“, – tvirtina M. Prattas.
