Laikas belaukiant Kalėdų yra pats paslaptingiausias, tamsiausias. Anot etnologės Nijolės Balčiūnienės, šiemet sniegas atnešė šviesos, tačiau būtent dabar naktys pačios ilgiausios, o dienos – trumpiausios. „Jau po Vėlinių pastebiu, kad šiuo metų laiku suartėja gyvųjų ir mirusiųjų pasauliai. Per Vėlines pradedame minėti išėjusiuosius, deginame žvakes, bendrai valgome. Taip pat bus ir per Kūčias – ant stalo dedame tuščią lėkštę, per naktį paliekame maisto“, – sakė N.Balčiūnienė.
Kūčių naktį tuo pačiu maistu nuo šventinio stalo vaišinami ir gyvuliai – paršeliams atitekdavo likučiai, karvėms, avims nešdavo šieną, kuris prie Kūčių stalo turėjo magišką reikšmę. Iki šiol gajus paprotys, kad kiekvienas šeimos narys ištraukia savo šiaudą ir pagal jį sprendžiama, koks bus tolesnis žmogaus gyvenimas.
Burtai per Kalėdas įtaigesni
 |
| Juliaus Kalinsko/„15 minučių“ nuotr./Etnologė Nijolė Balčiūnienė |
Anot N.Balčiūnienės, protėviai Kūčių vakarą eidavo ir į sodą, aplankydavo avilius, papurtydavo obelis, kad geriau obuoliai derėtų. „Bendravimas su gamta buvo labai svarbus. Daliai žmonių tai svarbu ir šiandien, tačiau miesto žmogui ši darna jau nėra tokia reikšminga. Vaikas nei jaučia, nei mato, kaip reikėtų su gamta bendrauti. Šios tradicijos išlikusios tik kai kur kaime, miestiečiai su senaisiais papročiais susipažįsta tik bendruomenės šventėse“, – sakė N.Balčiūnienė.
Burtai ir spėjimai Kalėdų laiku tampa itin įtaigūs ir taiklūs. Tai etnologai taip pat sieja su tuo, kad riba tarp gyvųjų ir mirusiųjų tarsi išnyksta. „Sakoma, kad koks gruodis, toks bus ir birželis, stebima, kokiais kąsniais sninga. Kaime jaunos merginos nešdavo glėbius malkų, bėgdavo apkabinti tvoros mėtų, taip norėdamos sužinoti, ar tais metais ištekės, klausydavo, kur šunys loja, nes iš ten atvažiuos piršliai“, – pasakojo N.Balčiūnienė.
Anot etnologės, svarbus ir laikas nuo Kalėdų iki Trijų Karalių. „Senovėje po Kalėdų dvylika dienų nebuvo dirbama sunkių darbų, žmonės ilsėdavosi, linksmindavosi, lankydavo gimines ir kaimynus, bernai eidavo pas mergas, šokdavo ir dainuodavo. Po Advento tai linksmas, džiugus metas“, – sakė N.Balčiūnienė.
Visiškai užmirštas jau ir apeiginis Kūčios nešimas aplink trobą. Anot N.Balčiūnienės, seniausias šeimos vyras nešdavo aplink namus duonos kepalą, taip atnešdamas į namus turtą ir skalsą.
Būtinas turtingas stalas
Šių dienų Kūčios ir Kalėdos neįsivaizduojamos be gausaus Kūčių stalo. Kūčioms šeimininkės ant stalo sudeda bent dvylika patiekalų, tarp kurių nėra nė vieno mėsiško.
Anot ekologiškų produktų turgelius organizuojančio žemės ūkio kooperatyvo „Lietuviško ūkio kokybė“ direktoriaus Mindaugo Maciulevičiaus, prieš šventes pirkėjai geriausiai perka paukštieną – žąsis, antis, kalakutieną, vištieną, taip pat duonos gaminius, žuvį.
„Stengiamės turėti įvairesnį asortimentą, kad galima būtų rasti visko, ko reikia Kūčių ar Kalėdų stalui. Be žuvies, mėsos, paukštienos perkami ir įvairūs saldumynai, sausainiai, medaus gaminiai. Kūčios ir Kalėdos yra tradicinės šventės, kurios neatskiriamos nuo tradicinio maisto. Tradicinius produktus ir stengiamės populiarinti“, – sakė M.Maciulevičius.
M.Maciulevičiaus teigimu, vis daugiau lietuvių Kalėdų stalui kepa žąsį, todėl jos išties populiarios, pirkėjai iš anksto užsisakinėja, kad tikrai galėtų Kalėdoms įsigyti. Žąsies kilogramas ekologiškų produktų turgeliuose prieš šias Kalėdas kainavo apie 30 Lt. Karpio, be kurio neišsiverčia per Kūčias dažna šeimininkė, kilogramo kaina siekė 8 Lt. Tačiau turgelyje, surengtame šalia Seimo rūmų, pirkėjų netrūko nei karpių, nei žąsų augintojams, kur kas mažiau jų sustodavo prie duona ir saldumynais nukrautų prekystalių.
