Archeologai ir šių dienų Nazareto gyventojai įsivaizduoja jauną Jėzų, žaidžiantį su kitais vaikais izoliuotame kaime, netoli tos vietos, kur arkangelas Gabrielius apreiškė Dievo motinai, kad ji pagimdys Jėzų. Dabar ten – Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai bazilika, pastatyta ant trijų ankstesnių bažnyčių pamatų.
Šiais laikais Nazaretas yra didžiausias arabiškas miestas Šiaurės Izraelyje, jame gyvena apie 65 tūkst. gyventojų. Triukšmingame judriame mieste musulmonų yra dukart daugiau nei krikščionių.
Archeologų atradimas atskleidžia, kad prieš 2000 metų čia buvo visiškai kitaip: tuomet nebuvo nei musulmonų, nei krikščionių, žydų šventykla stovėjo Jeruzalėje, o mažytis Nazareto kaimelis buvo nuolatinių romėnų ir žydų sukilėlių ginkluotų susirėmimų lauke.
Archeologų atradimas atskleidžia, kad prieš 2000 metų čia buvo visiškai kitaip: tuomet nebuvo nei musulmonų, nei krikščionių, žydų šventykla stovėjo Jeruzalėje, o mažytis Nazareto kaimelis buvo nuolatinių romėnų ir žydų sukilėlių ginkluotų susirėmimų lauke. Nazareto žydai nuo romėnų slėpėsi užmaskuotose grotose, tačiau iš tiesų kaimelis buvo toks atokus, jog greičiausiai tų urvų nė neprireikė. Romėnų kariai niekada nepuolė Nazareto, nes nelaikė jo reikšmingu. Juos domino didesni žydų kaimai ir strateginės bendruomenių apgyventos kalvos.
„Šis atradimas ypač svarbus, nes pirmą kartą buvo aptiktas žydų Nazareto kaimo namas, rodantis, koks buvo gyvenimas Jėzaus laikais, – teigia kasinėjimų vadovė Yardenna Alexandre. – Mūsų rastas pastatas – mažas ir kuklus. Tikriausiai jis būdingas gyvenamasis būstas to laikotarpio Nazarete.“ Šiame name galėjo lankytis ir Jėzus bei jo pasekėjai. O būdamas mažas Jėzus čia galėjo žaisti su savo pusbroliais ir pusseserėmis – tai atrodo visiškai logiška.
Atradimas, padarytas likus kelioms dienoms iki Kalėdų, pamalonino vietos krikščionis. Jie tai įvertino kaip didžiulę dovaną. Kaip sakė vienas jų, akmenys papasakojo tai, ko nebegali pranešti žmonės. Mokslininkai sutinka, jog tai vienintelis turimas liudijimas iš šios vietos, pranešantis mums, kokios buvo I amžiaus namo Nazarete grindys, sienos. Mokslininkai atkasė jų likučius, taip pat kiemą ir vandens sistemą: vanduo buvo surenkamas nuo stogo, vėliau patiekiamas į namą.
Archeologai aptiko molinių ir kreidinių indų, kokių turėjo ir to meto Galilėjos gyventojai. Žydai naudojo šiuos indus, kad būtų garantuotas ritualinis juose laikomo maisto ir vandens švarumas. Šiame Jėzaus laikų Nazareto name nerasta jokių stiklo indų ar importuotų produktų. Taip pat gana sunku pasakyti, kokio iš tikrųjų dydžio buvo tas pastatas ir kas buvo jo gyventojai – prekeiviai ar valstiečiai.
Be šio namo, vienintelis kitas tų laikų Nazareto radinys – laidojimo urvai. Iš jų galima apytiksliai įsivaizduoti, kiek kaime gyveno žmonių.
Jėzaus laikų namo liekanos buvo aptiktos, kai statybininkai pradėjo valyti plotą, kuriame prie pat bazilikos bus pastatytas Krikščionių centras. Namo liekanos bus išsaugotos ir taps šio centro dalimi. Vargu ar archeologai galės tęsti kasinėjimus – vietovė pernelyg ankšta ir tankiai apgyventa. Tačiau šis atrastas būstas suteikia mums galimybę įsivaizduoti, kokie galėjo būti Kristaus vaikystės namai.
