„Sunkmetis paskatino žmones ieškoti pigesnių apsipirkimo alternatyvų – internetinės parduotuvės sparčiai populiarėja ir Lietuvoje. Tačiau padidėjusiu klientų skaičiumi džiaugiasi ne tik verslininkai, bet ir internetiniai nusikaltėliai. Jie žino, kad Kalėdos – dovanų pirkimo sezonas, todėl skubantys ir dažnai budrumą praradę pirkėjai yra lengvas taikinys“, – sako Tomas Parnarauskas, ESET saugumo sprendimus šalyje atstovaujančios bendrovės „NOD Baltic“ vadovas.
Dar vienas būdas apgauti pirkėjus – vilioti juos į fiktyvias internetinių parduotuvių svetaines.
Anot T.Parnarausko, pasinaudodami prasidėjusiu Kalėdinių pirkinių sezonu, nusikaltėliai imasi paprastų, tačiau dažnai jų klastą pateisinančių socialinės inžinerijos metodų – pirkėjams siunčiami tariami bankų ar kreditus teikiančių bendrovių pranešimai, kuriose perspėjama, jog yra problemų su prisijungimo prie elektroninės sąskaitos duomenimis. Tam, kad nebūtų užblokuota sąskaita, žmonės prašomi patvirtinti savo duomenis įvedant slaptažodžius. Nenorėdami prieš šventes turėti finansinių problemų, kartais žmonės, neįtardami nieko bloga, paspaudžia ant siūlomų nuorodų ir suveda prašomus duomenis.
Vartotojams, gavusiems panašaus pobūdžio pranešimus patariama neskubėti spausti nuorodų ir įvedinėti slaptažodžius. Rekomenduojama prieš tai nueiti į oficialų savo banko ar kreditus teikiančios bendrovės tinklalapį ir suvesti savo duomenis juose. Jei sistema leidžia prisijungti prie savo elektroninės sąskaitos iš oficialių svetainių – tai ženklas, kad siųstas pranešimas tėra sukčių pinklės.
Dar vienas būdas apgauti pirkėjus – vilioti juos į fiktyvias internetinių parduotuvių svetaines. Tai dažnai gali suklaidinti tuos pirkėjus, kurie dovanų ieško užsienietiškuose e-parduotuvių tinklalapiuose. Paprastas būdas neapsigauti – patikrinti informaciją apie nepažįstamą parduotuvę suvedus jos pavadinimą į „Google“ ar kitą interneto paieškos sistemą. Papildomai rekomenduojama įvesti raktinius žodžius „apgaulė“ (ang. scam) ar „skundas“ (ang. „complaint“), kurie turėtų iškart parodyti ar siūloma svetainė yra tikra.
„Internetiniai nusikaltėliai sugalvoja vis įvairesnių būdų, kaip išvilioti prisijungimo prie elektroninės bankininkystės ar kitų sistemų slaptažodžius. Dar vienas to pavyzdys – pastarosiomis dienomis išplitęs Trojos arklio tipo virusas, kurį kompiuterio naudotojai parsisiunčia neapdairiai spausdami iššokusiame lange mygtuką „OK“, dažnai neįsigildami į tai, kas siūloma. Geriausias būdas apsisaugoti nuo šio ir panašių prisijungimo duomenis vagiančių virusų – atsargiai žiūrėti į įvairius siūlymus, koduoti svarbius duomenis, bei slaptažodžius, juos saugoti atskiroje USB laikmenoje, o ne kompiuteryje“, – sako T.Parnarauskas.
Norintiems nepakliūti į sukčių pinkles vartotojams ekspertai pataria laikytis paprastų saugumo priemonių – vengti įtartinai skambančių pasiūlymų, sveikinimų ar paslaugų – tokių kaip atsisiunčiamos elektroninės atvirutės, kuriose nenurodytas konkretus gavėjas, pasiūlymai dalyvauti apklausose, užsisakyti naujas paslaugas ar pan. Taip pat rekomenduojama laiku atnaujinti savo operacinių sistemų nustatymus, naudoti naujausias, saugesnes internetinių naršyklių „Internet Explorer“, „Firefox“, „Samari“ versijas. Patariama kartas nuo karto patikrinti visą kompiuterio sistemą antivirusine programa ar internetiniu virusų skeneriu.
