Naujųjų metų sutikimas, kuris yra viena iš seniausių visam pasauliui bendrų tradicijų, įgyja įvairiopų formų, tačiau daugeliui kultūrų bendra tai, jog siekiama atsipūsti po ilgų sunkių metų.
Daugeliui pasaulyje tai reiškia gurkšnoti putojantį vyną su draugais iki saulėtekio, išlydinti senuosius metus su laužais ir fejerverkais, skambant ne itin darniai traukiamoms naujametinėms dainoms.
Tačiau kiti turi keistesnių ritualų, dažnai persipynusių su prietarais.
Kaip teigia turizmo gidai, Suomijoje žmonės lieja išlydytą šviną į šaltą vandenį, spėdami, kaip seksis ateinančiais metais pagal sustingusio metalo formą. Jeigu metalo gabalėlis panašus į laivą, tikima, jog tai reiškia kelionę, o rutulio pavidalas pranašauja sėkmę.
Danijoje žmonės atsistoja ant kėdžių ir laikrodžiui mušant vidurnaktį nušoka vienu metu ant žemės – tiesiogine prasme peršokdami į Naujuosius metus.
Danai Naujųjų metų naktį taip pat svaido lėkštes į savo draugų duris – tikima, jog juo daugiau šukių randama iš ryto, juo populiaresnis žmogus.
Olandijoje deginami dideli laužai iš kalėdinių eglučių ir valdomos cukruotos spurgos. Čia, kaip ir daugelyje kitų kultūrų, tikima, kad valgant apskritimo arba rutulio pavidalo patiekalus prišaukiama sėkmė.
Ispanai savo ruožtu prieš vidurnaktį suvalgo tuziną vynuogių, simbolizuojančių 12 mėnesių, kurie bus saldūs arba rūgštūs.
Filipinuose žmonės dėvi taškuotus drabužius, kad sektųsi, o kai kuriose Pietų Amerikos šalyse dėvimi ryškių spalvų apatiniai baltiniai – tikima, kad raudona spalva prišaukia sėkmę meilėje, o geltona – pinigus.
Nors skirtinguose regionuose ir kultūrose Naujieji metai sutinkami įvairiai, dauguma šios šventės tradicijų suteikia galimybę nuleisti garą prieš naujo metų ciklo pradžią.
„Per šią šventę svarbu atsipalaiduoti ir nesukti galvos“, – aiškina George'o Washingtono universiteto sociologė Amitai Etzioni.
Nors didžioji pasaulio dalis yra pripažinusi sausio 1-ąją oficialia metų pradžios diena, kai kuriose šalyse Naujieji metai sutinkami kitomis dienomis.
„Apskritus metus žmones kausto socialiniai reikalavimai, moralė, įstatymai... Tuomet ateina proga, per kurią visuomenė pasako – šiandien, šią parą, šį vakarą, visos taisyklės panaikinamos, visos normos sustabdomos – ir visa tai yra gerai, – sakė ji. – Kitą dieną vėl grįžtame prie įprastos tvarkos.“
Pasak istorikų, žmonės naujųjų metų pradžią švenčia jau tūkstančius metų.
Senovės romėnai, iš kurių paveldėjome saulės kalendorių, švęsdavo panašiai kaip mes – linksmindamiesi, valgydami ir gerdami.
„Tai būdavo visuotinių linksmybių diena. Žmonės tą dieną žaisdavo, valgydavo ir gerdavo, – aiškino Prancūzijos kolegijos istorikas Johnas Scheidas. – Imperijos laikotarpiu, pirmuosius keturis mūsų eros šimtmečius, šis originalus romėniškas paprotys tapo visuotine Romos pasaulio švente, ir tai išliko iki mūsų dienų.“
Sausio 1-ąją Naujuosius metus plačiai pradėta švęsti tik nuo 46 metų prieš mūsų erą, kai imperatorius Julijus Cezaris įvedė naują kalendorių. Anksčiau romėnų pasaulyje metai prasidėdavo kovo 1-ąją.
Tuo tarpu viduramžių Europoje, Naujųjų metų diena būdavo sutapatinama su svarbiomis religinėmis šventėmis, dažniausiai Kalėdomis.
1582 metais popiežius Grigalius XIII pakeitė Julijaus kalendorių savuoju, ištaisydamas kai matematinius neatitikimus.
Dauguma katalikiškų šalių nedelsiant priėmė šį kalendorių ir jame nustatytą Naujųjų metų pradžią sausio 1-ąją, tačiau protestantų valstybės prie šios tvarkos perėjo palaipsniui.
Britanija ir jos tuometės kolonijos, įskaitant Jungtines Valstijas, naująjį kalendorių priėmė vienos iš paskutiniųjų – tik 1752 metais.
Nors didžioji pasaulio dalis yra pripažinusi sausio 1-ąją oficialia metų pradžios diena, kai kuriose šalyse Naujieji metai sutinkami kitomis dienomis.
Ortodoksų bažnyčios naujuosius metus švenčia sausio 14-ąją (kuri yra sausio 1-oji pagal Julijaus kalendorių), o Kinijoje Naujieji metai gali būti sutinkami nuo sausio 21-osios iki vasario 20-osios, nelygu mėnulio fazė.
Šiemet kinų Naujieji metai bus sutinkami vasario 10-ąją.
