Hamburgas, miestas, kuriame geriausia gyventi įvertintas kiek aukščiau kaip 20-ąja pozicija pasaulyje. Jame juntamas tikras prieškalėdinis siautulys, nuotaika ir kalėdinio vyno kvapas. Kiekvienoje laisvesnėje aikštėje, centrinėje gatvėje, skveruose vos prasidėjus adventui įsikūrė kalėdinių mugių prekeiviai. Pirkėjus vilioja ir originaliai pasipuošę prekybos centrai, nuotaiką kelia languose įsikūrę įvairūs kalėdiniai personažai – judantys, besijuokiantys. Vaikai kviečiami prekybos centruose gaminti ir čia pat kepti sausainius, vėliau jais gardžiuotis ir neštis namo.
Kalėdinių mugių žavesys – jų harmonija. Visi nameliai vienodo stiliaus, mediniai ar palapinių tipo, išsiskiriantys tik savitu papuošimu. Prie jų – dailūs užrašai, dažniausiai išrašyti ant medinių lentelių. Namukus gaubia papuoštos žaliaskarės, ant stogo gali išvysti nykštukų, į roges įsitaisiusį Senį, judančių personažų. Kone kiekvienoje mugėje deramą vietą turi ir prakartėlė. Daug šviesos, jaukumo, kalėdinio spindesio traukia miestiečius ir svečius užsukti, būti, džiaugtis.
Eilės prie vyno
Patys vokiečiai kalėdinio vyno išgeria iš tiesų daug, prieššventiniu laikotarpiu jam užleisdami pirmenybę, o ne itin mėgstamam alui. Tiesa, kai kurie mugėse vyno neperka, sakydami, kad verslininkai siūlo patį pigiausią karštą vyną, visiškai neskanų.
Su kolegomis, bičiuliais ar šeimos nariais vokiečiai prieškalėdiniu laikotarpiu yra itin dažni kalėdinių mugių svečiai. Po darbo ar savaitgaliais jose tampa itin ankšta, o prie karšto vyno nusidriekia ilgos eilės. Muges itin mėgsta ir svečiai iš užsienio, mugėse apstu svetimšalių, besidairančių, besišypsančių, ragaujančių ir besilinksminančių. Tiesa, patys vokiečiai mugėse itin saugo savo daiktus, mat ilgapirščiai nuotaiką gali itin sugadinti. Vokiečių policija nepataria į muges neštis didelių rankinių, kuprinių, kurios tampa patogiu masalu vagišiams.
 |
| J.Andriejauskaitės nuotr./Skanėstai. |
Pirkti, ragauti tikrai yra ką. Obuolių punšas, karštas vynas, pageidaujant pagardintas ir amaretu ar kitais priedais, visuomet susilaukia ragautojų. Patys vokiečiai kalėdinio vyno išgeria iš tiesų daug, prieššventiniu laikotarpiu jam užleisdami pirmenybę, o ne itin mėgstamam alui. Tiesa, kai kurie mugėse vyno neperka sakydami, kad verslininkai siūlo patį pigiausią karštą vyną, visiškai neskanų. Tačiau daugeliui tokios kalbos nė motais, prie vyno prekeivių namelių nusidriekia ilgiausios eilės. Už karštą vyną, paprastai pilamą į apie 200 ml molinį puodelį, prašoma apie 2,5 euro, už pagardintą amaretu – 3,5 euro, kitais priedais dar kiek daugiau.
Išalkę gali paskanauti tradicinių vokiškų kopūstų su dešrelėmis ar tiesiog vien keptų dešrelių. Porcija kainuos apie 3–4 eurus. Čia pat mugėse kepami ir blynai, galima paragauti keptų kaštonų – 2,5 euro už 10 vienetų, vokiškų mažyčių spurgų už porą eurų.
Kalėdinės mugės vilioja ir ieškančius dovanų, suvenyrų. Meduoliai, saldainiai, arbata, prieskoniai, natūralūs muilai, kepurės, žvakidės ir dar daugiau įvairiausių prekių laukia pirkėjų.
Kristaus rožė
 |
| J.Andriejauskaitės nuotr./Jericho rožė, kurią, tikima, palaimino pati Marija. |
Viena pardavėja mugėje siūlo įsigyti Jericho rožę, kainuojančią 5 eurus. Moters teigimu, tai niekada nemirštanti džiovinta gėlė. Ji vežama iš šiltų kraštų, Izraelio, Jordanijos, Egipto ir kitų. Teigiama, kad pati Marija šią gėlę palaimino ir taip ją išgarsino. Norint šią gėlę pažadinti tereikia pamerkti į šaltą vandenį ir ši pražys. Norint gėrėtis stebuklu – gėlę reikia palieti karštu vandeniu ir šį sužydi tiesiog akyse.
Gėlė itin panaši į tują, kadagį. Teigiama, kad ši gėlė pražysta per Kūčias, Kristaus gimimo dieną ir tikima, kad namuose pažadinta tokia gėlė apsaugos juos, atneš laimę ir sėkmę. Po aštuonių dienų gėlę reikia sudžiovinti, palaikyti porą dienų ir vėl galima leisti jai sužydėti. Vokiečiai šią gėlę dar vadina Kristaus rože ir Kūčių vakarą visa šeima stebi, kaip stebuklingai ji pražysta. Gėlė skleidžia kvapą ir, teigiama, gydo kai kurias ligas.
