Vieną dieną keliaudamas jis sutiko pagonių grupelę, susirinkusią prie didžiulio ąžuolo, besirengiančią paaukoti vaiką dievui Torui, rašo portalas Christmas-day.org.
Norėdamas sustabdyti aukojimą ir išgelbėti vaiką Bonifacijus nuvertė medį vienu smūgiu. Toje vietoje, kur buvo nuverstas ąžuolas, išaugo maža eglutė. Šventasis pagonims pasakė, kad mažasis medelis – gyvybės medis, kuris simbolizuoja amžiną Kristaus gyvenimą.
Legenda apie Martyną Liuterį
Dar viena legenda pasakoja, kad protestantizmo pradininkas Martynas Liuteris vieną Kūčių vakarą vaikštinėjo miške. Bevaikščiodamas jis susižavėjo milijonu žvaigždžių, spindinčių tarp žalių medžių šakų. Be galo susižavėjęs reginiu jis nusikirto mažą medelį ir parsinešė namo, norėdamas nudžiuginti savo šeimą. Norėdamas jai perteikti miške matytą grožį, jis kiekvieną šakelę papuošė žvakute.
Legenda apie vargšą medkirtį
Kita legenda pasakoja apie vargšą medkirtį, kuris labai seniai Kalėdų vakarą sutiko alkaną, pasiklydusį vaiką. Nors medkirtys pats gyveno labai skurdžiai, jis davė vaikui maisto ir priglaudė nakčiai. Kitą rytą atsibudęs medkirtys prie durų rado gražų spindintį medelį. Išalkęs vaikas iš tikrųjų buvo Jėzus. Jis sukūrė medį, norėdamas atsidėkoti už medkirčio gerumą.
„Rojaus vaidinimas“
Kai kurie žmonės mano, kad Kalėdų eglutė susijusi su „Rojaus vaidinimu“. Viduramžiais dauguma žmonių nemokėjo skaityti, todėl visoje Europoje jiems mokyti Biblijos tiesų buvo pasitelkiami vaidinimai. „Rojaus vaidinimas“, kuris vaizdavo Adomo bei Ievos išvijimą iš Rojaus sodų, kasmet buvo vaidinamas gruodžio 24 dieną. Vaidinimas demonstruotas žiemą, todėl susidurta su tam tikra problema. Jam reikėjo obels. Kadangi žiemą obelys vaisių nenokina, buvo surastas pakaitalas – obuoliai buvo kabinami ant medžių. Taip atsirado tradicija puošti eglutę.
