Lapkričio pabaigoje atliktos apklausos duomenimis, visiškai niekam nieko nedovanoja tik 5,7 proc. Lietuvos gyventojų. Didžioji dalis, 38 proc. apklaustųjų, sako dovanojantys tam asmeniui reikalingus daiktus.
Dažniausiai praktiškas dovanas perka vyresni nei 46 metų gyventojai, taip pat tie, kurie yra sukūrę šeimas, turi aukštesnį išsilavinimą, gauna didesnes pajamas. Tuo tarpu pirkti spontaniškai ir idėjų dovanoms ieškoti parduotuvėje labiausiai linkę yra 18–25 metų asmenys.
„Praktiškas požiūris į dovanų pirkimą – finansinės brandos požymis. Tyrimo rezultatai rodo, kad ta branda iš dalies priklauso ir nuo amžiaus, ir nuo patirties. Greičiausiai būtent gyvenimiška patirtis diktuoja siekį dovanoti tai, kas sukuria praktinę pridėtinę vertę dovanos gavėjui“, – sako Odeta Bložienė, „Swedbank“ Asmeninių finansų instituto vadovė Lietuvoje. Praktiškų daiktų naudą pripažįsta ir Europos gyventojai: bendrovės „Deloitte“ apklausos duomenimis, daugiau nei pusė europiečių šventėms norėtų gauti dovanų kuponus, knygas, taip pat drabužius arba batus.
Vis dėlto, ekspertės nuomone, lietuvių praktiškumas nėra tvirtai įsišaknijęs – dažnai jį atsveria chaotiškas dovanų pirkimo būdas. Tyrimas parodė, kad į spontaniškus pirkinius linkusių ar besirenkančių iš perkainotų ar specialių akcijų metu parduodamų prekių gyventojų dalis (iš viso 28 proc.) yra dvigubai didesnė nei tų, kurie savo išlaidas dovanoms apgalvoja iš anksto.
„Tiksliai žinodami, kokias dovanas pirks ir kiek joms gali skirti, į parduotuves eina tik 14 proc. iš daugiau nei tūkstančio apie savo dovanų pirkimo įpročius papasakojusių tyrimo dalyvių“, – sako O. Bložienė. Ekspertė pastebi, kad šventiniu laikotarpiu spontaniškai perka ir idėjų parduotuvėse dažniau ieško vyrai nei moterys, kurios dovanų pirkimą gerokai dažniau planuoja iš anksto arba dovanas gamina pačios. Beje, dovanų gaminimo tema buvo ypač populiari ir aktuali pastaraisiais metais, kuomet stengtasi išleisti kuo mažiau ir kuo racionaliau išnaudoti tai, kas išleidžiama. Vis dėlto, tyrimo duomenimis, dovanas gaminančių gyventojų yra tik 2,7 proc.
Simboliškomis dovanėlėmis apsiriboja 36 proc. apklaustųjų. Tačiau O.Bložienė atkreipia dėmesį, kad ir tokias dovanas perkant reikia būti itin atidiems, mat daug simboliškų dovanėlių dažnai gali sudaryti visai nesimbolišką sumą.
Norintiems dovanoms neišleisti per daug, asmeninių finansų specialistė pataria pirmiausia susidaryti asmenų, kuriuos norima pasveikinti sąrašą ir nuspręsti, kokio dydžio suma galėtų būti skirta iš viso. Turint šiuos duomenis, bus paprasta dovanų biudžetą paskirstyti kiekvienai dovanai ar asmeniui. Aiški suma susiaurins pasirinkimą, o tai gali palengvinti paieškas, tuo pačiu padės neviršyti savo finansinių galimybių.
„Dar geriau, jei sudarinėjant asmenų sąrašą bus bent apytiksliai pasižymima, kokia dovana tam konkrečiam žmogui labiausiai tiktų. Žinant, ką reikia nupirkti ir galimą išleisti sumą, verta skirti laiko ir palyginti to paties daikto kainas skirtingose prekybos vietose“, – svarbiausias racionalaus apsipirkimo taisykles primena O.Bložienė.
Lietuvos gyventojų sociologinį tyrimą dėl su šventiniu laikotarpiu susijusios finansinės elgsenos „Swedbank“ Asmeninių finansų instituto užsakymų 2010 metų lapkričio 15–24 dienomis atliko viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“. Tyrimo metu buvo apklausti 1002 šalies gyventojai nuo 18 iki 75 metų amžiaus.
