Tautodailininko liaudies skulptoriaus Rimanto Zinkevičiaus kūryba susijusi su šimtmečiais puoselėta medžio drožybos tradicija, praturtinta jo vaizduote ir stiliumi. Nepaprastą autoriaus meistrystę liudija išskirtinis kūrybos bruožas – daugiaplanės iš vientiso medžio masyvo išdrožtos skulptūros. Ant skulptūrų išraižyti tekstai perteikia ilgai brandintas autoriaus mintis. Nusipieštas eskizas padeda perteikti mintį, kaip medyje turėtų išsidėstyti figūros, koks turėtų būti jų stilius ir formos, kaip pagauti kiekvienos detalės judesį ir trumpam akimirksniui jį sustabdyti tam, kad skulptūra atrodytų tarsi gyva, judanti.
Rimantas Zinkevičius gimė 1956 metais Ukmergėje. Vaikystę leido pas senelį eigulį močiutės mezginiais ir audiniais išpuoštoje aplinkoje. Tėvas buvo nagingas konstruktorius, susimeistraujantis visus ūkyje reikalingus rakandus. Ir Rimantas nuo pat mažens buvo kūrybingas – nutvėręs kokią medžio šaką droždavo, radęs paupyje molio lipdydavo visokiausias figūrėles. Pastebėję menišką vaiko prigimtį tėvai išvežė jį mokytis į Mikalojaus Konstantino Čiurlionio meno mokyklą Vilniuje. Buvo apsisprendęs tapti keramiku, tačiau po nesėkmingo bandymo įstoti į keramikos specialybę Kauno Stepo Žuko taikomosios dailės technikume pasirinko medžio drožybą. 1974 metais baigęs technikumą tapo meninio medžio apdirbimo specialistu. Nuo 1975 metų dalyvauja parodose. 1978 metais tapo Lietuvos tautodailininkų sąjungos nariu. Nuo 1981 metų vadovauja Ukmergės rajono tautodailininkų draugijai, dalyvauja tarptautinėse ir respublikinėse medžio drožėjų stovyklose, seminaruose, savo kūrinius eksponuoja respublikinėse tautodailės parodose, surengė ne vieną autorinę parodą. Yra pelnęs daugybę apdovanojimų – po keletą kartų tapęs respublikinio konkurso „Aukso vainikas“ ir respublikinės prakartėlių parodos laureatu, 2009 metais – respublikinės konkursinės Šv. Jurgio parodos laureatu ir Lietuvos šviesuoliu, 2010 metais respublikinėje medžio drožėjų darbų konkursinėje parodoje laimėjęs Liongino Šepkos premiją. Jo skulptūros išsibarsčiusios po visą Lietuvą (Vilkaviškyje, Pasvalyje, Kupiškyje, Juodkrantėje, Birštone, Utenoje, Rokiškyje), jų yra įsigiję Lietuvos ir užsienio muziejai.
Tęsdamas dievdirbių tradicijas tradicinės liaudies skulptūros siužetais kuria kryžius, stogastulpius, skulptūras (Rūpintojėlis, Prakartėlė, Angelas Sargas, šv. Jurgis, šv. Florijonas), kaupia įdomią angelų kolekciją iš įvairiose pasaulio šalyse augančių medžių medienos. Kartais liaudiškos skulptūros siužetais atskleidžia ir nūdienos aktualijas, – taip tradicinės liaudies skulptūros siužetui pridėdamas naują turinį sukūrė skulptūrą: TSRS žlugimas pagal šv. Jurgį. Šalia jų drožia nekasdieniškas, paslaptingas, fantazijų pilnas scenas ir medyje atgijusius folkloro, mitologijos, pasakų veikėjus (Eglė žalčių karalienė, Senis ir pupa, Paukščių medis). Imasi ir sudėtingesnių Lietuvos istorijos temų – Lietuvos vardo tūkstantmečiui skyrė skulptūrų ciklą „Lietuvos didžiavyriai“ (Vytautas – Didysis Lietuvos kunigaikštis. Kristijonas Donelaitis, Martynas Mažvydas, Mikalojus Konstantinas Čiurlionis, Lionginas Šepka).
