Pesimistai žada mums šaltą, tikrai žiemišką Kalėdų rytą. Tačiau ir per didžiausią speigą mus šildys artimo žmogaus buvimas, jo dėmesys, nuoširdus žodis.
Mes patys privalome įveikti krizę. Krizę, kurią sukelia nešiojamas pyktis, mūsų nusivylimas ir susvetimėjimas. Šventos Kalėdos ir dar neišnaudoti kitų metų kalendoriaus lapeliai turi būti užpildyti noru pakeisti mūsų gyvenimą į gerą pusę, didesniu socialinio solidarumo poreikiu, parama ir atjauta žmogui – artimesniam ir tolimesniam.
Žmonių valia atėjusi nauja Vyriausybė stengsis padarys viską, kad pokyčiai prasidėtų. Be Jūsų visų paramos mes nepadarysime nieko, su Jumis drauge – pasieksime viską.
Šią gražią šventę padėkime vienas kitam, ištieskime ranką, pakelkime akis nuo žemės. Ten, virš Lietuvos, pro miglą ir speigą prasimuša saulė. Ji visada buvo krašto ir žmonių kelrodis.
Džiaugsmo ir laimės kiekvienam iš Jūsų!
