Teatro meno meistras gimė 1928 m. gegužės 9-ąją Kaune. Baigęs Kauno „Aušros“ gimnaziją, 1945–1948 m. mokėsi Kauno dramos teatro studijoje, 1948–1952 m. studijavo Maskvos Lunačiarskio teatro meno institute (GITIS). Nuo 1952 m. buvo Nacionalinio Kauno dramos teatro aktorius.
Su iškiliausiais to meto režisieriais L.Zelčius sukūrė daugiau nei šimtą vaidmenų teatre. Įsimintiniausi – Figaras (P.C. de Beaumarchais „Figaro vedybos“, 1952), Baronas Tuzenbachas (A.Čechov „Trys seserys“, 1960), Radvila Rudasis (J.Grušo „Barbora Radvilaitė“, 1972), Faibčikas (A.Keturakio „Amerika pirtyje“,1974), Lupas (M.Koress „Senelių namai“, 1986), Senis (E.Ionesco „Kėdės“, 1990), Karis (R.Nash „Lietaus“ (Lietaus pardavėjas), 1994), Taleiranas (J.Claude Brisville „Vakarienė“, 1996) ir kt.
Talentingas aktorius buvo mėgstamas ir kino kūrėjų. Jo vaidmenys kine: „Žingsniai naktį“ (1962), „Herkus Mantas“ (1972), „Čia mūsų namai“ (1984), „Vizitas pas minotaurą“ (1986), „Vaikai iš „Amerikos“ viešbučio“ (1990), „Žalčio žvilgsnis“ (1990), „Mėnulio Lietuva“ (1997).
Televizijoje : „Žentas“ (1976), „Kaimynai“, (1979), „Būkit kaip saulė“ (1985), „Vilius Karalius“ (1988) bei visos Lietuvos pamiltas tėveliukas Lionginas Šeputis iš serialo „Giminės“ (1993–2000).
Kūrėjas savo unikalia scenine ir gyvenimiška patirtimi nenuilstamai dalijosi su jaunąja karta. 1972 m. L.Zelčius vadovavo Kauno politechnikos instituto studentų teatrui, 1995–1998 m. aktoriaus profesijos paslapčių mokė Aukštesniosios aktoriaus meistriškumo mokyklos studentus.
Už ilgametę tarnystę teatro menui L.Zelčiui suteiktas Lietuvos liaudies artisto vardas, 1998 m. įteiktas LDK Gedimino ordino Komandoro kryžius, 2013 m. – Lietuvos Respublikos Kultūros ministerijos garbės ženklas „Nešk savo šviesą ir tikėk“.
Tikėjo, kad kūriniai gyvena ir po aktoriaus mirties
Visas maestro kūrybinis kelias scenoje paženklintas savęs atnašavimu iki paskutinės akimirkos, paskutinio fizinės ir dvasinės jėgos syvo. Tai įprasmina amžinąjį atilsį L.Zelčiaus pasakyti žodžiai apie aktoriaus misiją:
„Nors aktoriaus menas ir trumpalaikis, tačiau autentiška, tikra kūryba nemiršta. Aktoriaus talentas, emocijos ir įtaiga neišnyksta, o susilieję su žiūrovų jausmais, atgimsta jų dvasioje.“
Ilgametis Nacionalinio Kauno dramos teatro bendruomenės narys pašarvotas šiame teatre. Atsisveikinti su juo bus galima liepos 14 d. nuo 11 iki 21 val. ir liepos 15 d. nuo 9 iki 11.30 val. Urna iš teatro išnešama liepos 15 d., 11.30 val.
Šv. Mišios už velionį bus aukojamos liepos 15 d., 12 val., Kauno Šv. apaštalų Petro ir Povilo arkikatedroje bazilikoje. Po Šv. Mišių – laidotuvės Petrašiūnų kapinėse.
Artimųjų pageidavimu su maestro atsisveikinkime pagerbdami jį vasaros žiedu.
