Paskutinį kartą „sudie“ J.Marcinkevičiui šeštadienio popietę ištarė žymūs kultūros ir visuomenės veikėjai bei visi, norėję atsisveikinti su poetu. Žmonės nuo pat ankstyvaus ryto būriavosi prie Mokslų akademijos, kur buvo pašarvotas J.Marcinkevičius. Jų neišbaidė nei sniegas, nei spaudžiantis šaltukas. Žmonės kantriai, klausydamiesi per garsiakalbius transliuojamų iš šarvojimo salės skaitomų eilių, rikiavosi Gedimino prospekto šaligatviuose, laukdami, kol bus išnešti velionio palaikai ir katafalkas pajudės kapinių link.
Kai kurie žmonės degino žvakutes, kiti rankose laikė gėles. Minioje matėsi trispalvė. Sušalę slėpėsi prie pat Mokslų akademijos esančiose parduotuvėse ir kavinėse.
Ryte už velionį Vilniaus arkikatedroje bazilikoje aukotose šv.Mišiose taip pat susirinko daugybė žmonių. Mišiose, kurias aukojo kardinolas Audrys Juozas Bačkis, dalyvavo J.Marcinkevičiaus artimieji, premjeras Andrius Kubilius, kadenciją baigęs prezidentas Valdas Adamkus, europarlamentaras Vytautas Landsbergis, Seimo pirmininkė Irena Degutienė, užsienio reikalų ministras Audronius Ažubalis, Socialdemokratų partijos vadovas Algirdas Butkevičius ir kiti.
Nuo vidurdienio vyko uždaras artimųjų atsisveikinimas su velioniu. Maždaug po valandos trispalve uždengtas karstas su J.Marcinkevičiaus palaikais, skambant Katedros varpams, išneštas iš Mokslų akademijos. Tuo metu Gedimino prospekte jau lūkuriavo daugybė žmonių.
Karstą su poeto palaikais iš salės išnešė Garbės sargybos kuopos kariai. Procesijos priešakyje su J.Marcinkevičiaus portretu ėjo jo vaikaičiai. Aidint pagarbiems žmonių plojimams, kuriais tarsi dėkota poetui už jo darbus, karstas išneštas į Gediminio prospektą.
Krintant sniegui ir aidint Katedros varpams, katafalkas su poeto palaikais ir milžiniška žmonių minia pajudėjo Gedimino prospektu kapų link.
Norėdami į paskutinę kelionę išlydėti J.Marcinkevičių, žmonės būriavosi ne tik Gedimino prospekte, bet po vieną ar grupelėmis lūkuriavo visame kelyje, pro kur turėjo eiti laidotuvių procesija. Kai kur šaligatviuose degė žvakės.
Lydėjo pėsčiomis
Į paskutiniąją kelionę nuo Mokslų akademijos iki pat Antakalnio kapinių J.Marcinkevičių keli šimtai žmonių lydėjo pėsčiomis. Tarp jų buvo daugybė vyresnio amžiaus piliečių. Automobiliais į kapus vyko tik artimiausi poeto giminaičiai. Katafalką, kuriuo buvo gabenami velionio palaikai, taip pat lydėjo kariai bei tautiniais drabužiais vilkinčios merginos.
Pasitikdami laidotuvių procesiją, taip pat aidėjo Šv.Petro ir Povilo bažnyčios varpai. Prie kapinių procesiją pasitiko šalies prezidentė Dalia Grybauskaitė, Seimo pirmininkė Irena Degutienė, premjeras Andrius Kubilius su žmona Rasa, kadenciją baigęs prezidentas Valdas Adamkus, europarlamentaras Vytautas Landsbergis. Čia taip pat jau būriavosi gerokai per 1 000 žmonių, kurie, laukdami ceremonijos pradžios, šildėsi karių siūloma šilta arbata.
Atsisveikinimo su J.Marcinkevičiumi ceremoniją pradėjo prezidentė Dalia Grybauskaitė.
„Jis buvo ir liks šių vertybių pavyzdys virš sistemos, virš politikos, bet su žmogumi. Savo eilėmis poetas kalbėjo apie nesibaigiančią kelionę į laisvę – laisvę tautos ir kiekvieno mūsų vidinę. Geriau nei kas kitas jis suvokė, kad laisvė be atsakomybės – vienadienė. Todėl jis taip brangino istorinę atmintį, atskleidė mums Kristijoną Donelaitį, Mažvydą ir Mindaugą, kad nebijotume prisiimti atsakomybės. Netekome poeto, artimo kaip tėvas, brolis, draugas, mus vienijusio laisvės šauklio, santarvės žmogaus. Tegul Lietuvos žemė, jo taip mylėta ir godota, priglaudžia jį kaip motina tegali priglausti savo mylimą sūnų“, – kalbėjo prezidentė.
Literatūros kritikas Valentinas Sventickas, kalbėdamas prie karsto, pastebėjo, kad Lietuvoje yra daugybė žmonių, kurie tik dabar sužinojo, kad jų dainuotos liaudies dainos iš tikrųjų yra J.Marcinkevičiaus eilės. V.Sventickas taip pat priminė J.Marcinkevičiaus žodžius apie Sausio 13-osios aukas. Žodžius, kurie tinka ir šiandien: „Nedidelė Lietuva šiomis dienomis vėl tapo didelė."
„Šiomis dienomis per radiją ir televiziją skambėjo daugybė jo eilėraščių, šiek tiek iš 1 500. Gal pasakytumėte, prie ko jie netiko? Nebent prie reklamos. Greičiausiai yra žmonių, kurie tik dabar sužinojo, kad dainos, kurias jie dainavo kaip liaudies dainas, yra J. Marcinkevičiaus jaunystės eilėraščiai. Ir kad posakiai, kuriuos dažnai pasako, yra visų pirma jo ištarti“, – sakė V.Sventickas.
Prieš velionio karstą nuleidžiant į duobę, premjeras A.Kubilius Lietuvos trispalvę, kuria buvo apdengtas karstas, perdavė J.Marcinkevičiaus žmonai Genovaitei. J.Marcinkevičiaus prieš mirtį išreikštu pageidavimu jį palaidojo kunigas Gintaras Petronis.
Poetas palaidotas skambant jo kūrybos dainai „Tai gražiai gražiai“, Maironio sukurtai „Lietuva brangi“, taip pat giesmei „Marija Marija“. Iškilmingą laidotuvių ceremoniją baigė valstybės himnas.
Poetas palaidotas netoli Sausio 13-osios aukoms skirto memorialo.
J.Marcinkevičius užgeso trečiadienį, Vasario 16-ąją. Poetas mirė ligoninėje, kur buvo gydomas nuo gruodžio 7-osios, kai savo namų laiptinėje per nelaimingą atsitikimą patyrė sunkią galvos smegenų traumą ir kaklo slankstelio lūžį. Kovo 10-ąją jam būtų sukakę 81 metai.
Nuo penktadienio ryto iki šeštadienio 22 val. Lietuvoje paskelbtas dviejų dienų gedulas. Valstybinėse įstaigose vėliavos nuleidžiamos 1/3, o kitaip tvirtinamos vėliavos – su gedulo kaspinais. Rekomenduojama susilaikyti nuo pramoginių renginių.
