2015 10 08 /16:59

Nobelio literatūros premiją laimėjusi rašytoja S.Aleksijevič: „Tai, kas vyksta Baltarusijoje, gėdinga“

Baltarusė rašytoja Svetlana Aleksijevič laikyta favorite ketvirtadienį laimėti Nobelio literatūros premiją. Šį apdovanojimą teikianti Švedijos karališkoji mokslų akademija, mėgstanti pateikti staigmenų, šįkart nenustebino – būtent jai skirta prestižinė premija. Ji tapo 14 moterimi, kuriai skirta ši premija.
Svetlana Aleksijevič
Svetlana Aleksijevič / AFP/„Scanpix“ nuotr.

Nobelio premija šiai 67-erių autorei skirta už „polifoninius rašinius, kurie yra paminklas kančiai ir drąsai mūsų laikais“. Ši autorė yra griežta Rusijos ir Baltarusijos režimų kritikė. 

Komiteto, skiriančio Nobelio premijas, atstovė Sara Danius sakė, kad paskambinus S.Aleksijevič ši, galiausiai supratusi, kas jai skambina, pasakė: „Fantastika!“

S.Aleksijevič ketvirtadienį Švedijos transliuotojui SVT pareiškė, kad žinia apie tokį pripažinimą jai sukėlė „painius“ jausmus.

Viena vertus, tai toks fantastiškas jausmas, bet tai taip pat truputį kelia nerimą

„Aš iš karto prisimenu tokias pavardes kaip (Ivanas) Buninas, (Borisas) Pasternakas, – sakė ji, prisimindama kitus Nobelio literatūros premija apdovanotus rusų autorius. – Viena vertus, tai toks fantastiškas jausmas, bet tai taip pat truputį kelia nerimą“.

S.Alekejevič sakė, kad skambučio iš Akademijos sulaukė būdama namuose, „dirbama namų ruošos darbus, lygindama“.

Paklausta, ką darys su jai skirta 8 mln. Švedijos kronų (856,4 tūkst. eurų) premija, moteris atsakė: „Aš darau tik viena: perku sau laisvę. Man daug laiko užima knygų rašymas – nuo penkerių iki dešimties metų“.

„Turiu dvi idėjas naujoms knygoms, todėl man malonu, kad nuo šiol turėsiu laisvę prie jų padirbėti“, – pareiškė ji.

Po žinios apie Nobelio premijos skyrimą surengtoje spaudos konferencijoje rašytoja neišvengė politikos.

„Laikai siunčia mus prie barikadų“

„Aš nesu barikadų žmogus“, tačiau laikai siunčia mus prie barikadų, nes tai, kas vyksta, yra gėdinga“, - apie padėtį Baltarusijoje sakė autorė. Ji teigė, kad Baltarusija galėtų būti išgelbėta, jeigu ji pasisuktų į Europos Sąjungą, tačiau „niekas niekad neleis to padaryti“.

„Aš nesu barikadų žmogus“, tačiau laikai siunčia mus prie barikadų, nes tai, kas vyksta, yra gėdinga

Ji kalbėjo ir apie Ukrainą, sakydama, kad šalis buvo „okupuota užsienio jėgos“, o taip pat išreiškė nuogąstavimus, jog Rusija Baltarusijoje gali įkurti karinę oro pajėgų bazę.

Apibūdina posovietinį žmogų

S.Danius pasakojo, kodėl būtent šiai autorei skirta Nobelio premija.

„Pastaruosius 30-40 metų ji stengėsi apibūdinti sovietinį ir posovietinį žmogų. Tačiau tai nėra įvykių istorija. Tai yra emocijų istorija. Ji mums siūlo labai emocišką pasaulį. Taigi, tie istoriniai įvykiai, apie kuriuos ji rašo savo įvairiose knygose – nuo Černobylio katastrofos iki sovietų karo Afganistane – yra tiesiog dingstis tirto sovietinių ar posovietinių laikų žmogų“, – jos žodžius cituoja guardian.co.uk. 

Persekioja A.Lukašenkos režimas

S.Aleksijevič gimė 1948 metais Ukrainos mieste Ivano-Frankovske, jos tėvas baltarusis, o motina – ukrainietė. Vėliau šeima persikėlė į kaimą Baltarusijoje, kur jos abu tėvai dirbo mokytojais. S.Aleksijevič dirbo žurnaliste, vėliau ėmėsi rašytojos amato. Ji rašo apsakymus, esė, dokumentinio žanro knygas. Pirmoji jos knyga pasirodė 1985 metais, ji buvo skirta mažai aptariamai temai – moterys Antrajame pasauliniame kare. Kitose knygose ji rašė apie Černobylio katastrofą, karą Afganistane, naujausia jos knyga „Second-hand Time“ – sovietinio režimo kritika, niūrus šios sistemos paveikslas. 

Nobelio premija šiai 67-erių autorei skirta už „polifoninius rašinius, kurie yra paminklas kančiai ir drąsai mūsų laikais“

2000 metais rašytoja dėl Aliaksandro Lukašenkos režimo persekiojimo buvo priversta palikti Baltarusiją. Ji tuomet didžiąją dalį laiko gyveno Paryžiuje ir Berlyne. 2011 metais ji grįžo į Baltarusiją. 

Baltarusijos valdžią ji kaltino naudojant stalinistinius metodus, o susidorojimą su opozicija po rinkimų ji vadino „humanitarine katastrofa visai Baltarusijos visuomenei“. Ne viename interviu apie Baltarusijos ateitį ji kalbėjo labai pesimistiškai, sakydama, kad vienintelė išeitis būtų, jeigu į valdžią ateitų nauji, charizamtiški žmonės, tačiau šiuo metu tokių ji tokių kandidatų šalyje nematanti. 

Jos knygos, parašytos rusų kalba ir kurios buvo išverstos į daugybę kalbų ir pelnė baltarusių rašytojai ne vieną tarptautinį apdovanojimą, nėra leidžiamos Baltarusijoje. Pati rašytoja tai vadina „šliaužiančia cenzūra“.

Laikė favorite

Daugelis literatūros apžvalgininkų pagrindine pretendente gauti šią premiją jau kurį laiką laikė S.Aleksijevič. Tarp kitų realių kandidatų minėta JAV rašytoja Joyce Carol Oates, jos tėvynainis Philipas Rothas ir Kenijos rašytojas bei dramaturgas Ngugi wa Thiong'o.

Jos kūriniai balansuoja ant ribos tarp dokumentikos ir romano – už šį žanrą apdovanojimas dar nebuvo skirtas

„Jos kūriniai balansuoja ant ribos tarp dokumentikos ir romano – už šį žanrą apdovanojimas dar nebuvo skirtas“, – sakė Švedijos dienraščio „Dagens Nyheter“ kultūros naujienų redaktorius Bjornas Wimanas.

Jis – ne vienintelis ekspertas, prognozuojavęs sėkmę S.Aleksijevič, kurios kūriniai neseniai buvo išleisti švedų kalba.

„Noriu, kad laimėtų Svetlana Aleksijevič – dėl jos įžvalgios ir viltingos žurnalistikos“, – žurnalistė Maria Lundstrom sakė vaizdo įraše, paskelbtame visuomeninio Švedijos radijo „Instagram“ paskyroje.

Lietuvių kalba yra pasirodžiusios baltarusių autorės knygos „Paskutinieji liudytojai“ ir „Černobylio malda“. 

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Pasisemti ilgaamžiškumo – į SPA VILNIUS
Akiratyje – žiniasklaida: ką veiks žurnalistai, kai tekstus rašys „Chat GPT“?
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų