Vilniaus knygų mugės naujienas sekite ir tinkle „Facebook“. Spauskite čia.
„Kai gyvenau Irane, dar būdamas jaunas vyras išgirdau, kas yra Lietuva. Ir mano mintyse tada Lietuva švytėjo kaip perlai, kaip brangakmeniai. Tolumoje mačiau švytinčius perlus. O dabar pats esu čia. Tikrai gražu. Kai gyvenau Irane, man sakydavo, kad Lietuvoje gyvena gražiausios pasaulyje moterys. Ir tai yra tiesa“, – susitikimo pradžioje aidint plojimų audrai lietuvius pamalonino autorius, kuris kalbėjo atsistojęs. „Tam, kad galėčiau matyti visus savo skaitytojus“, – paaiškino rašytojas.
Pasakojo, kaip atsidūrė Nyderlanduose
Vėliau skaitytojams jis papasakojo savo istoriją. „Aš esu iranietis. Prieš 25 metus pasitraukiau iš savo šalies. Apie Nyderlandus nebuvau nieko girdėjęs, girdėjau tik apie Amsterdamą. Patekau į Turkiją, galvojau, kad esu vienintelis, kuris paspruko. Ir staiga Stambule susitikau su iraniečiais, milijonais iraniečių, kurie pasitraukė iš gimtinės. Jie gyveno gatvėse, visi viešbučiai buvo užimti, gyvenome pagal džiunglių įstatymus, – pasakojo autorius. Jis teigė, kad tuo metu Stambule karaliavo juodoji rinka, kur už tam tikrą pinigų sumą galėjai nusipirkti užsienio pasą ir taip išvažiuoti iš Turkijos. – Jeigu neturėjai dolerių, išsiųsdavo tave į Nyderlandus. Taip aš ir patekau į Nyderlandus“.
„Iraniečiai yra labai išdidūs. Prieš 5000 metų karalius aukštai kalnuose užrašė dantiraščiu; „Aš, karalių karalius“. Mes niekada nenorėjome pasitraukti iš šalies. Ir aš nenorėjau išvykti, bet patekau į Nyderlandus. Nyderlanduose jie mane nusiuntė į mažą ortodoksų protestantų kaimelį. Ten buvo bažnyčia ir 4000 žmonių. Nesupratau nei vieno žodžio. Savo šalyje norėjau tapti garsiu rašytoju. O tapau vargšu pabėgėliu. Negalėjau rašyti ta kalba. Man tai buvo didelis šokas. Tapau labai agresyvus. Ir tai galima pasakyti apie visus iraniečius, nes jie negali savęs išreikšti. Nuėjau į biblioteką – negalėjau perskaityti nei vienos knygos, taigi pasiskolinau vaikišką knygelę. Man buvo 33 metai, bet nieko nesupratau, – pasakojo autorius. – Aš kritau, labai giliai kritau. Ir staiga prisiminiau seną persų patarlę: „Kuo giliau puoli, tuo arčiau patenki prie aukso“. Beje, tai nebuvo jokia persų patarlė, aš čia pats sugalvojau. Ir aš ieškojau aukso. Radau auksą olandų kalboje. Per 23 metus išleidau 18 knygų. Ir kaip koks olandų pirklys gavau aukso už tas knygas. Tokia yra patirtis iraniečių, kurie pasitraukė iš šalies“.
 |
| Kaderas Abdolah |
„Niekam nelinkiu to patirti“
K.Abdolah sakė esąs įsitikinęs – dabartinė valdžia Irane neišliks labai ilgai – ateis laikas, ir jie turės trauktis.
„Kai gyvenau Irane, svajojau tapti garsiu persų rašytoju. Persų kalba publikavau dvi knygas. Ir staiga kilo revoliucija. Pasirodė ajatolos, pasispraudę po pažastimis šventąją knygą Koraną. Paskui kilo karas tarp Irano ir Irako. Nenorėjau palikti šalies, tačiau taip jau atsitiko. Mums nereikia tų ajatolų. Tačiau tai irgi yra gyvenimas, – pasakojo K.Abdolah. – Mes turėjome patirti, kas yra tie ajatolos. Niekam to nelinkiu. Neįmanoma, kad diktatorius liktų. Sovietų Sąjunga žlugo, diktatorius Irane irgi pasitrauks“.
Kalbėdamas apie tai, kaip imigrantai pakeitė Nyderlandus, šalį, kurioje dabar gyvena, rašytojas sakė, kad atvykėliai praturtino valstybės gyvenimą, suteikė jam daugiau spalvų. Tiesa, jis pripažino, kad integracija ne visuomet vyko sklandžiai.
„Nyderlandai yra maža šalis. Ir vieną dieną į šią šalį įvažiavo milijonas musulmonų. Iš pradžių viskas buvo tvarkoje, tačiau paskui kilo problemų. Vėliau Nyderlandai pasikeitė. Kaip pasikeitė? Nyderlandai tapo gražesni, gyvybingesni. Ir su K.Abdolah pasidarė dar ir protingesni“, – juokdamasis sakė rašytojas, susitikimo metu ne kartą pabrėžęs meilę Nyderlandams ir netgi pakvietęs kartu su juo į šią šalį važiuoti visus lietuvius.
Filmas „Argo“ – toli nuo tiesos
Pokalbio vedėjas Martynas Starkus klausė rašytojo, ką jis mano apie filmą „Argo“, kuriame pasakojama apie įkaitais Irane tapusių amerikiečių diplomatų išlaisvinimą. „Tai yra filmas. Visiškai klaidingas filmas. Jie nepasako tiesos. Tai įtemptas, įdomus filmas, ir jeigu žiūriu kaip filmą, jis man patinka. Bet kaip iranietį jis mane erzina. Bet paskui pagaunu save – aš taip pat elgiuosi savo knygose. Nes aš irgi savo rankomis kuriu tikrovę. Taigi, eikite į filmą, mėgaukitės juo, tačiau nepamirškite, kad tai netiesa“.
Paklaustas, kuri parašyta knyga yra jo mėgstamiausia, K.Abdolah sakė: „Visi sako, kad „Mečetės namai“ yra mano gražiausia knyga. Ir tai mane stebina, nes tai netiesa. Kiti sako, kad „Mano tėvo užrašų knygelė“ yra geriausia mano knyga. Ir tai tiesa. Nes ji parašyta apie mano tėvą. Bet gražiausią savo knygą aš dar rašau“.
SEKMADIENĮ PORTALE 15min.lt skaitykite interviu su K.Abdolah.
 |
| Kaderas Abdolah |
