Išsamų interviu portalui 15min.lt su G.Feiferiu galite skaityti čia.
„Knyga yra paremta mano gyvenimo ir kelionių po Rusiją įspūdžiais“, – sakė knygos autorius, kuris teigė, kad grįžus iš Rusijos jį stebino tai, jog net ir praėjus 25 metams po Sovietų Sąjungos griūties nemažai daliai amerikiečių Rusija vis dar atrodo romantiška, jie nori perprasti jos „sielą“. Pats knygos autorius sako netikintis jokios „mistiškos rusų sielos“ egzistavimu. Tiesa, po Sovietų Sąjungos griūties jis vienu metu tikėjo, kad šioje šalyje situacija galbūt keičiasi į gerąją pusę, tačiau dabar jau kurį laiką taip nebeatrodo.
Į klausimą, ar Rusijoje padėtis kada nors gali pagerėti, jis sakė, kad jis neatmeta tikimybės, jog Rusija gali kada nors įsijungti į demokratinių Vakarų visuomenių bendrija, tačiau valdant Vladimirui Putinui situacija gali ir dar stipriai pablogėti. „Aš labai pesimistiškas Rusijos ateities atžvilgiu, nes pokyčiams reikia fundamentalių pokyčių visuomenėje, – sakė autorius. – Mes turime būti pasiruošę ilgai konfrontacijai su Rusija“.
Aš labai pesimistiškas Rusijos ateities atžvilgiu, nes pokyčiams reikia fundamentalių pokyčių visuomenėje
G.Feiferis teigė, kad Vakarai dažnai iki šiol pernelyg naiviai, pernelyg idealistiškai žiūri į Rusiją, galvodami, kad visas pasaulis juda progreso kryptimi, ne išimtis ir Rusija. Tačiau vakariečiai nepagalvoja, kad galbūt rusai, net ir galėdami keliauti, susipažinti su vakarietiškomis vertybėmis, nepriima jų, žiūri į tai įtariai.
Korupcija – esminė Rusijos gyvenimo ašis
G.Feiferis teigė norėjęs šioje knygoje aprašyti kasdienį rusų gyvenimą, bandė paaiškinti, kodėl į valdžią atėjo V.Putinas, kuris išlieka labai populiarus, nepaisant korupcijos, kuri milžiniškai išaugo jam esant valdžioje. „Tai, kas mums ten atrodo chaotiškas gyvenimas, iš tiesų jiems leidžia pasiekti savo tikslų, kurie nesutampa su vakarietiškomis vertybėmis“, – teigė knygos autorius.
Anot rašytojo, V.Putinas toks populiarus, nes jis save pristato kaip kovotoją su Vakarų kultūra, „didžiųjų Rusijos vertybių“ gynėją. Tai labai svarbu rusams, didžioji dalis kurių gyvena skurde. G.Feiferis sakė, kad nuvažiavus į Maskvą, gali atrodyti, jog šalis gyvena pasiturinčiai, tačiau užtenka nuvykti 50 kilometrų nuo šalies sostinės ir išvysime apleistus kaimus, alkoholizmą, AIDS, kitas ligas. „V.Putinas pasirinko tokį hibridinio kultūrinio karo būdą, kad atitrauktų žmonių dėmesį nuo to, kaip jie gyvena“, – sakė jis.
Nemažai žmonių pasaulyje svarsto, ar išmintinga dabar agresyviai elgtis su V.Putinu, taikyti Rusijai griežtas sankcijas, taip galbūt sukeliant grėsmę iššaukti dar labiau neprognozuojamus jo veiksmus, tačiau G.Feiferis teigė, kad galbūt toks pavojus ir kyla, tačiau šiuo metu jau nebėra kur sustoti – pats V.Putinas apkaltino JAV, kad į siunčia į Ukrainą ginklus, todėl to jokiu būdu negalima ignoruoti.
Anot G.Feiferio, vienas išskirtiniausių Rusijos visuomenės požymių yra išsikerojusi korupcija. Korupcija yra visame pasaulyje, tačiau, anot knygos autoriaus, niekur ji nėra pasiekusi tokio paplitimo kaip Rusijoje. „Niekur ji nevaidina tokio centrinio vaidmens. Ten visi moka kyšius, – sakė G.Feiferis. – Dėl to galima lengvai kontroliuoti žmones, nes, pavyzdžiui, yra priežastis kiekvieną žmogų suimti“.
Degtinė labai tinkama rusams
Renginio moderatorius Rimvydas Valatka teigė, kad perskaičius knygą susidaro įspūdis, jog pagrindinės ruso mentalitetą apibūdinančios savybės yra fatalizmas, abejingumas viskam, vodka, mazochizmas, vakarietiškų dalykų pasisavinimas.
Manau, kad Rusija yra beviltiška
Rašytojas sutiko su tuo, pridurdamas, kad tai visų pirma yra ir paradoksų bei prieštaravimų šalis. Rusija sukūrė vienus geriausių kultūros kūrinių, technologinius išradimus, tačiau čia pat ši visuomenė nesugebėjo tų pačių technologinių išradimų išplėtoti, pristatyti Vakarams.
Kalbėdamas apie milžiniškus rusų suvartojamus degtinės kiekius, G.Feiferis sakė, kad išties degtinė yra labai svarbi rusiško mentaliteto formavimuisi. „Vodka yra labai tinkama rusui, nes gerdami jie gali pasijauti sentimentalūs ir galvoti, kad gal nėra taip blogai gyventi čia“, – teigė knygos autorius.
„Aš buvau labai skeptiškas Rusijos atžvilgiu, tačiau po šios knygos perskaitymo pasidariau dar skeptiškesnis. Manau, kad Rusija yra beviltiška“, – R.Valatka.