„Kauliukų žmogus“ pirmą kartą išleistas 1971 metais, o knygos autorius išties yra ne Luke'as Rhinehartas – tai amerikiečių rašytojo George'o Cockcrofto slapyvardis. Kita vertus, knyga yra tarsi Luko autobiografija, kurioje jis pateikia savo kauliukais paremtą gyvenimo filosofiją.
Suprasti akimirksniu
- Luke'as Rhinehartas – rašytojo George'o Cockrofto slapyvardis
- Knyga pirmą kartą išleista 1971 m.
- „Kauliukų žmogus“ atspindi 1970-ųjų amerikiečių nuotaikas
- Romanas išverstas daugiau nei į 25 kalbas
- Kai kuriuose šalyse knygą uždrausta išleisti
Romanas vos pasirodęs skaitytojus padalijo į dvi stovyklas – vieni šią knygą laikė genialia humoro ir visuomenės moralės spragų iliustracija, kitus „Kauliukų žmogus“ gerokai papiktino. Kai kuriose šalyse ši knyga pateko į draudžiamų išleisti kūrinių sąrašą.
Knygoje pasakojama apie perspektyvų ir ambicingą psichoanalitiką Luką, kuris praradęs džiaugsmą gyvenimu, prispaustas kasdienybės ir apatijos, atranda būdą, kaip tapti spontanišku ir praskaidrinti niūras dienas. Tai kauliukų metodas – žaidimas, kuriam Lukas patiki savo gyvenimo sprendimus.
Žaidimas labai paprastas – tereikia sugalvoti, ką nori veikti, duoti kiekvienam pasirinkimui po tikimybę (kauliuko akių skaičių) ir mesti kauliuką. O jis jau nurodo būsimą kryptį.
Iš pradžių kauliukams Lukas patiki paprastus dalykus – kaip rengtis, ką veikti, kaip elgtis. Pavyzdžiui, viename knygos epizode Lukas kas dešimt minučių keičia savo vaidmenį – įsijaučia į vis kitokią asmenybę. Taip jis tampa Jėzumi Kristumi ir visiems pasakoja apie visko meilę arba sekso maniaku, kuris yra pasiruošęs ką nors išprievartauti. Vaidmenis, žinoma, parenka kauliukas.
Kauliukas užvaldo Luko gyvenimą. Jis pradeda tarp tikimybių įtraukti vis rizikingesnes užduotis – palikti šeimą, smurtauti, žudyti – joms suteikdamas mažą galimybę. Pasak pagrindinio kūrinio personažo, rizika pasirenkant tikimybes yra būtina, nes giliai viduje žmogus nori rizikuoti viskuo, ką turi, tačiau šį norą slopina. Be to, viską lemia atsitiktinumas – kauliuko valia, tad net ir patys rizikingiausi sumanymai nebūtinai bus įgyvendinti.
Būtent dėl smurto ir prievartos propagavimo kai kuriuose šalyse buvo uždrausta išleisti šią knygą.
Galiausiai Lukas visą savo gyvenimą atiduoda kauliukams ir, kaip jis pats teigia, atsakomybę už savo veiksmus perduoda jiems. O kauliukai sprendžia net tokius dalykus, kaip, pavyzdžiui, ar policijos pareigūnui sakyti tiesą ar meluoti.
Lukas taip įninka į jo gyvenimą pakeitusį metodą, kad net kauliukų terapiją pradeda taikyti savo pacientams, kurie kenčia nuo psichologinių problemų. Įsivaizduokite, ką gali padaryti kauliukai, patekę į pusiau bepročių rankas.
Knygoje „Kauliukų žmogus“ perteikiama idėja, kad kauliukas yra kelias į asmenybės išsilaisvinimą. Pasak Luko, kuris romane viską grindžia psichologijos teorijomis ir cituoja Sigmundą Freudą, žmogus slopina kai kai kuriuos savo įgeidžius, nes viską valdo vienas dominuojantis troškimas, o kauliukas visiems įgeidžiams suteikia galimybę būti įgyvendintiems. Taip žmogus išsilaisvina iš savo vidaus pančių ir tampa visuomenės nustatytas normas griaunančia, bet laisva ir kūrybinga asmenybe.
Skaitant romaną kyla tikroviškumo jausmas, kad viskas, ką pasakoja Lukas, išties įvyko arba net vyksta šiuo metu. Visas knygos siužetas atrodo kaip reali istorijos dalis.
Šį jausmą sustiprina vienas įdomus faktas. Autorius G.Cockcroftas yra amerikiečių literatūros profesorius. Būtent per vieną iš savo paskaitų jam kilo idėja apie kauliukus, kurie nulemtų žmogaus pasirinkimus. Ši mintis tuomet buvos sutikta dviprasmiškai, tačiau G.Cockcroftas suprato – tai idėja knygai. Dar prieš parašydamas „Kauliukų žmogų“ jis kurį laiką pats eksperimentavo ir išbandė kauliuko galią.
„Kauliukų žmogus“ – tai žvilgsnis į 1970 metų JAV vyravusią visuomenės nuotaiką, požiūris į visuomenės moralę. Romanas kupinas cinizmo ir humoro. Būtent šie prieskoniai sutvirtina ir taip tobulą autoriaus rašymo stilių.
Visgi sunku nesutikti su autoriumi. Juk kiekvienam iš mūsų yra į galvą toptelėjusi mintis, kaip viskas klostytųsi, jei, pavyzdžiui, iš parduotuvės lentynos nukniauktumėte šokoladą arba neateitumėte į laukiantį nemalonų pokalbį. Autorius žaidžia šiomis emocijomis ir mintimis, kurios bent kartą gyvenime yra kilusios mums visiems.
Knygos autorius išties yra ne Luke'as Rhinehartas – tai amerikiečių rašytojo George'o Cockcrofto slapyvardis.
Dėl šios priežasties kūrinys tampa unikaliu. Jis yra tarsi atsakymas į Hamleto klausimą – kas būtų, jeigu būtų. G.Cockcroftas savo romane „Kauliukų žmogus“ pateikia vieną iš galimų atsakymų į šį klausimą. Ir kas nuostabiausia, jo atsakymas yra itin paprastas – atsakomybę dėl visko galima suversti kauliukui, o pačiam žmogui iš balos išlipti sausam.
Jei ši absurdiškos visuomenės iliuzija veiktų realybėje, prekyba kauliukais būtų pelningiausias verslas.
BBC romaną yra įtraukusi tarp penkiasdešimties geriausių ir didžiausią įtaką padariusių XX amžiaus antrosios pusės knygų, „The Telegraph“ ją įvertino kaip vieną iš penkiasdešimties geriausių knygų, išleistų per pastarąjį šimtmetį, o žurnalas „Loaded“ ją pavadino „amžiaus romanu“. XXI amžiuje „Kauliukų žmogus“ išgyvena tikrą renesansą ir yra išleistas jau daugiau nei šešiasdešimtyje šalių.
Beje, knyga atsirado neatsitiktinai. Kūrinyje Lukas, kuris yra pateikiamas kaip šios autobiografijos autorius, prisipažįsta, kad „Kauliukų žmogų“ jam nurodė parašyti ne kas kitas, o pats kauliukas. Net ir šis kūrinio personažo sukurtas faktas yra žaismingas.
Romanas patiks tiems, kurie mėgsta cinišką humorą, visuomenės absurdo temą, psichologinius kūrinius.
Į knygas, kurios yra daugiau nei penkių šimtų puslapių ilgumo, žvelgiu atsargiai. Dažnai susidomėjimas siužetu išsikvepia įpusėjus knygą, tačiau „Kauliukų žmogus“ buvo išimtis.
Jei reikėtų šią knygą apibūdinti keliais žodžiais, sakyčiau, kad tai yra „žavingas būdas tapti bepročiu.“
Smagaus skaitymo.
