„Prisiminiau, kaip prieš piešdamos turėjome mintį paskraidyti nekomerciniu lėktuvu. Galvojome, kad būtų didinga, jeigu mes užsimuštume, ir tada apie mus kas nors paišytų komiksą“, – taip knygos pristatymą pradėjo Miglė Anušauskaitė, kūrusi Stepono Dariaus personažą.
Taip susigyvenome su savo herojais, kad, kai susitikdavome, kalbėdavomės apie Darių ir Girėną, o ne apie tai, ką pačios nuveikėme, – pasakojo G.Jord.
Komiksų serija apie Darių ir Girėną pirmiausia pasirodė „Literatūroje ir mene“ – žurnalui merginos kūrė komiksų seriją pavadinimu „10 litų“.
Gerda Jord pasakojo, kad kartais sulaukia klausimų, ar daug faktų knygoje yra išgalvotų.
„Mes tikrai ne viską išsigalvojome. Kai gavome pasiūlymą iš „Literatūros ir meno“, skaitėme krūvas knygų, taip pat keliavome į Kauno aviacijos muziejų“, – pasakojo G.Jord.
„Susigyvenome su savo personažais“
„Taip susigyvenome su savo herojais, kad, kai susitikdavome (mus būtų galima irgi šaržuoti, piešti sėdinčias dviese), kalbėdavomės apie Darių ir Girėną, o ne apie tai, ką pačios nuveikėme“, – pasakojo G.Jord.
M.Anušauskaitė pasirinko piešti Darių, o G.Jord – Girėną.
„Darius buvo skrydžio iniciatorius. Jis buvo toks amerikietiškas – šypsodavosi nuotraukose visada. Apie jį knygose atsiliepiama išskirtinai teigimai“, – pasakojo M.Anušauskaitė.
Darius jai nuotraukose labai priminė komiksų personažą Tintiną, tad grafinėje novelėje Dariaus šukuosena buvo tintiniška.
Tuo metu G.Jord teko sunkesnė užduotis – apie Girėną informacijos yra mažiau nei apie Darių.
„Man pasirodė, kad Girėnas gerai atspindi antrąją lietuvių emigracijos į Ameriką bangą – jie jau mokėsi anglų kalbos, buvo sumanesni, mėgo savo bizniuką. Štai Girėnas turėjo savo taksi įmonę, apskritai labai daug dirbdavo“, – pasakojo G.Jord.
Girėnas jai pasirodė kaip tylus, uždaras žmogus, ir susitikimas su Dariumi jam buvo „savo laiko įprasminimas“.
Siūlo skaityti kaip atskirą mediją
Literatūros studijų doktorantė Vakarė Smaleckaitė, dalyvavusi knygos pristatyme, pabrėžė, kad komiksus reikėtų skaityti ne kaip tam tikro žanro, pavyzdžiui, literatūros, veikalą, bet vertinti juos kaip atskirą, unikalų žanrą, mediją.
„Komiksai nėra nei literatūros, nei kino, nei dailės žanras. Mes įpratę komiksus priskirti vienai medijai, tačiau juos galėtume matyti kaip atskirą mediją arba atskirą reiškinį“, – kalbėjo V.Smaleckaitė.
Pasak jos, komiksai yra ypatingi: „Komiksai yra pereinantys įvairias suvokimo plotmes. Šiuo atveju – tiek laikinę, tiek erdvinę. (…) Komiksai derina du suvokimo būdus – tiek laikinį, nes yra tam tikra seka, pasakojimo laikiškumas; tiek erdvinį suvokimą – mes turime suvokti juos kaip visumą, ir užpildyti tarpus, kurie atsiranda tarp tų skirtingų paveiksliukų.“
Nors grafinė novelė yra apie Darių ir Girėną, V.Smaleckaitė ją drąsiai vadina ir autobiografine knyga.
„Pačios autorės, paišydamos tekstus, paišo ir save, kaip paišančiąsias. Pačioje pabaigoje rasite jų pokalbius, kur jos diskutuoja kavinėse, kaip kuria vienokius ar kitokius personažus, kaip pačios su jais gyvena. Charakterių gyvumas ir susiformavo dėl to, kad pačių autorių santykis su tekstu yra labai asmeniškas“, – kalbėjo doktorantė.
