Leidinyje Vilniaus šimtmečio gyvenimas atsiskleidžia pasakojant labiausiai išskirtinių, savitų, reikšmingų pastatų istorijas, kurios iliustruojamos nuotraukomis ir brėžiniais. „Architektūros fondo“ iniciatyva išleisto netradicinio miesto gido poreikį ir pasisekimą liudija net keli jo perleidimai.
Vilniaus architektūros gidas buvo pastebėtas ir užsienio leidėjų. Prieš metus į Gido leidėjus kreipėsi Berlyne įsikūrusi žinoma architektūros knygų leidykla „DOM“ prašydama teisės išversti leidinį į vokiečių kalbą. „Architektūros fondą“ jau pasiekė vokiškasis leidimas, kuriuo leidyklos vadovas Philippas Meuseris labai džiaugiasi ir planuoja Vilniaus architektūros gido pristatymą tarptautinėje Leipcigo knygų mugėje.
Vokiškasis Vilniaus architektūros gido vertimas pasirodė gausioje „DOM“ leidyklos pasaulio architektūros gidų serijoje. Čia Vilniaus architektūra atsiduria greta Berlyno, Tokijo, Honkongo, Helsinkio ir kitų miestų. Philippas Meuseris teigia, kad Vilnius jam įdomus dėl kelių aspektų. Visų pirma kaip posovietinė dabartinės Europos šalies sostinė. Kita vertus, architektas ir leidėjas sako skiriantis didelį dėmesį Rytų Europos miestams, nes jie „turi daugiau vidinės jėgos nei dažnai pernelyg nuobodūs Vakarų Europos miestai.“ Philippas Meuseris taip pat išreiškė susidomėjimą išleisti visos Lietuvos architektūros gidą.
Lietuviai architektai pripažįsta, kad vien jau pats gido apie naująją Vilniaus architektūrą išleidimas buvo iki tol analogų Lietuvos leidyboje neturintis projektas
Lietuviai architektai pripažįsta, kad vien jau pats gido apie naująją Vilniaus architektūrą išleidimas buvo iki tol analogų Lietuvos leidyboje neturintis projektas, o jo vertimas pačių užsienio leidėjų iniciatyva yra didžiulis Vilniaus architektūros, kaip išties unikalios ir įdomios Europos kontekste, pripažinimas bei lietuvių autorių, rengusių leidinį, profesionalumo įvertinimas.
Vilniaus gido sėkmė paskatino „Architektūros fondą“ kartu su leidykla „Lapas“ išleisti Kauno architektūros gidą „Kaunas 1918–2015 m. Architektūros gidas“. Jis bus pristatytas jau vasario mėn. vyksiančioje Vilniaus knygų mugėje. Tai – trejus metus trukusio kruopštaus darbo rezultatas, kuriam leidinio sudarytoja ir iniciatorė Julija Reklaitė subūrė profesionalią meno bei architektūros tyrėjų ir istorikų, fotografų, grafikų ir konsultantų komandą.
„Lietuvos architektūroje yra du išskirtiniai laikotarpiai – Vilniaus barokas ir Kauno modernizmas. Apie pirmąjį gausu informacijos net mokykliniuose vadovėliuose, o štai modernioji Kauno architektūra dar tik pradeda sulaukti deramo dėmesio,“ – teigia Julija Reklaitė.
Pirmieji su leidiniu „Kaunas 1918–2015. Architektūros gidas“ ir vokiškuoji Vilniaus architektūros gido leidimu galės susipažinti Knygų mugės lankytojai leidyklos „Lapas“ stende.
