Du mėnesius 11 vertėjų iš įvairių šalių dirbo rūsyje įrengtose patalpose netoli Milano. Jie vertė naująją D.Browno knygą į prancūzų, vokiečių, italų ir kitas kalbas – visi šie leidimai pasirodys tuo pačiu metu gegužės 14 dieną.
Skelbiama, kad kai praėjusių metų vasarį jie atvyko į Milaną, iš visų vertėjų buvo paimti mobilieji telefonai, jiems buvo pateiktos griežtos instrukcijos, neleidžiančios atskleisti jokių detalių apie knygos turinį.
Stengiantis apsisaugoti nuo galimo šios knygos turinio kopijavimo, vertėjams buvo leidžiama tik labai ribotai naudotis kompiuteriais, į patalpas, kuriose vertė knygą, jiems buvo draudžiama atsinešti savo užrašus, o prieš išeidami jie privalėjo atiduoti vertimus, kuriuos darė tą dieną.
Kiekvieną kartą, trumpam išeidami iš rūsio, vertėjai turėjo pažymėti, kur buvo – pavyzdžiui, parūkyti ar trumpai pasivaikščioti.
Į viešbutį, kuriame buvo apsistoję vertėjai, vežė specialiai nusamdytas mikroautobusas. Juos lydėjo apsaugininkai, visi vertėjai valgydavo vienoje vietoje.
Kiekvienam vertėjui buvo paaiškinta, ką sakyti žmonėms, kurie domėsis, ką jie veikia mieste.
Vertėjai turėjo dirbti septynias dienas per savaitę ir tiek daug, kad beveik neturėjo jokių galimybių pamatyti miesto.
„Laisvas laikas? Koks laisvas laikas? - sakė į prancūzų kalbą šią knygą vertęs Dominique Defert. – Milanas? Kur yra Milanas? Lygiai taip pat tai galėjo būti kažkokia tolima galaktika.“
Jam antrino katalonų vertėjas Esthel Roig, teigęs, kad per visą tą laiką tik tris dienas turėjo galimybę pavaikštinėti po Milaną.
Vertėjai sako, kad viešbutis, kuriame jie buvo apsistoję, įsikūręs nuošalyje nuo bet kokio veiksmo.
Vertėjas iš Brazilijos Fabiano Morais sakė: „Tiesą sakant, tai, kad kompiuteriu, kuriuo dirbau, negalėjau naudotis internetu, buvo šiek tiek keista, ypač iš pradžių, tačiau vėliau pripratau prie to“.
