Neabejotinai šiame sąraše yra Charlesas Darwinas, Imanuelis Kantas, Platonas. Tačiau netrūksta ir tokių autorių, kurie pasauliui pateikė ne itin akademinius standartus atitinkančią literatūrą. Pavyzdžiui, George'as Orwellas, kuris išleido ir šiuo metu svarbų romaną „1984-ieji“.
„Šis sąrašas kelia vieną įdomų klausimą – kaip mes suprantame akademinę literatūrą“, – sako Didžiosios Britanijos Knygų pardavėjų asociacijos rinkodaros vadovas Alanas Statonas.
Knygų dvidešimtukas sudarytas lapkritį Didžiojoje Britanijoje vyksiančios Akadaminės knygų savaitės proga. Skaitytojai iš viso pasaulio iš pateikiamų knygų gali išrinkti, jų nuomonę, didžiausią įtaką padariusią knygą.
Susipažinkite su šiomis knygomis.
Stephenas Hawkingas, „Trumpa laiko istorija“
Vienu protingiausių šių laikų žmogumi laikomo astrofiziko Stepheno Hawkingo knygos aiškina gamtos dėsnius ir yra itin mėgiamos skaitytojų. „Trumpa laiko istorija“ buvo išleista 1988 metais. Pagal pardavimo statistiką šią knygą įsigijo kas penkiašimtas pasaulio gyventojas.
Knygoje S.Hawkingas skaitytojams aiškina, kas yra didysis sprogimas, juodosios skylės ir aptaria kitus kosmologijos reiškinius.
Mary Wollstonecraft, „A Vindication of the Rights of Woman“
1792 metais išleista feministės Mary Wollstonecraft knyga yra laikoma viena pirmųjų knygų apie feminizmo filosofiją. Joje autorė reaguoja į tų metų švietimo ir politinių teoretikių argumentus, kad moterims nereikia siekti išsilavinimo.
Immanuelis Kantas, „Grynojo proto kritika“
Imanuelio Kanto „Grynojo proto kritika“ – vienas reikšmingiausių filosofijos veikalų žmonijos minties istorijoje. Jame išdėstyta Imanuelio Kanto pažinimo teorija, kurią jis laikė „kopernikiškuoju perversmu filosofijoje“.
Savo filosofiją, tiriančią, kaip nuo žmogaus turimų sąvokų ir vaizdinių pereinama prie daiktų, nuo subjekto prie objekto, Kantas vadino transcendentaline, o kaip tiriančią žmogaus proto pažintinių sugebėjimų galimybes ir ribas, atskleidžiančią pažinimo proceso prieštaringumą, – kritine ir tikėjo padėjęs naujos, mokslinės metafizikos pagrindus.
George'as Orwellas, „1984-ieji“
Distopinis romanas, kuriame pasakojama, kaip veikia propaganda. Knygoje Vinstonas Smitas sumaniai perrašo praeitį, kad ji atitiktų Partijos poreikiams. Tačiau giliai širdyje jis priešinasi totalitariniam pasauliui, kuriame gyvena, pasauliui, kuris reikalauja absoliutaus paklusnumo ir kontroliuoja žmogų viską matančiais monitoriais ir budria Didžiojo Brolio akimi.
Trokštantis tiesos ir laisvės Smitas užmezga meilės romaną su savo kolege Džiulija, tačiau netrukus supranta, kad šiame košmariškame pasaulyje meilė yra neapykanta, karas – taika, o tikroji laisvės kaina – išdavystė.
